Teisės aktų pažeidimai

Informacijos nėra. 

Informacijos nėra. 

2022-2024 m. teismo sprendimai:

• Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimai
• Regionų administracinio teismo sprendimas

• Informacija apie įstaigoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas 2023 m.

• Informacija apie įstaigoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas 2022 m.

• Informacija apie įstaigoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas 2021 m.

• Informacija apie įstaigoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas 2020 m.

• Informacija apie įstaigoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas 2019 m.

• Informacija apie įstaigoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas 2018 m.

• Lietuvos apeliacinis teismas, 2024-06-04 nutartis c. b. e2A-271-464/2024

NMA prisiteisė žalą iš įmonės vadovės (KPP 2007–2013 metų programos priemonė „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, žalos suma 184 146,01 Eur). LApT pripažino, kad NMA buvo sukelta žala, žala atsirado dėl to, jog įmonės vadovė tinkamai nevykdė savo kaip juridinio asmens, pareigų įgyvendinant projektą. Įmonės vadovė nesunkiai galėjo ir turėjo įsitikinti, kad jos iš kitos įmonės nupirktas įrenginys neatitinka pirkimo dokumentų ir keliamų reikalavimų.  Įmonės vadovė nesiėmė protingų priemonių siekiant įsitikinti, ar įsigyjant įrenginį, paramos lėšos bus panaudotos teisėtai, ar  nėra pažeidžiami  reikalavimai dėl patiriamų įsigijimo išlaidų tinkamumo finansuoti paramos lėšomis, ar tokios išlaidos yra būtinos projektui vykdyti, ar tai yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma. Įmonės vadovės argumentai, kad ji buvo apgauta pardavėjo, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad vadovės elgesys atitiko bendrosios pareigos elgtis taip, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, standartą. Vadovė tiek pateikdama paraišką paramai gauti, tiek ir įgyvendindama verslo planą bei organizuodama įrenginio įsigijimą turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei imtis visų priemonių, kad paramos lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį. Vien tai, kad įmonės vadovė nesidomėjo ir netikrino, ar įsigyjamas įrenginys atitinka jo rinkos vertę, nešalina jos, kaip bendrovės vadovės, atsakomybės už sukeltą žalą.

• Regionų administracinis teismas, 2024-07-04 sprendimas a. b. Nr. eI3-1825-631/2024

Paramos gavėjos vadovė ir vienintelė narė mirė, po to buvo paskirta paramos gavėjos likvidatorė. Paramos gavėja buvo įsipareigojusi tinkamai įgyvendinti verslo planą, pateikti galutinį mokėjimo prašymą, galutinę projekto ataskaitą. NMA priėmė sprendimą, jog Paramos gavėja turi grąžinti visą išmokėtą paramos sumą. Nurodytu adresu veikla nevykdyta. RAT: NMA turi teisę administruoti gautas paramos paraiškas bei priimti sprendimus dėl sankcijų taikymo.  Byloje yra nustatytos aplinkybės, jog paramos gavėjos vadovė, gavusi paramos lėšas, jas visas išsigrynino, tačiau jokių projektui reikalingų investicijų neatliko, apie tai įrodymų nėra ir likvidatorė, kuri laikytina faktine projekto koordinatore, jų nepateikė. NMA, priimdama sprendimą pagrįstai įvertino paramos gavėjos veiksmus, gavus paramą ir nevykdžius projekto įgyvendinimo priemonių per nustatytą terminą, pagrįstai rėmėsi Įgyvendinimo taisyklių, Administravimo taisyklių, Metodikos ir kitų teisės aktų nuostatomis, taikydama išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją. Tai, kad paramos gavėjos vadovė mirė nepaneigia NMA teisės reikalauti grąžinti paramą iš paramos gavėjos – įmonės.

• LVAT 2024 m. liepos 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1810-662/2024 atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

LVAT nurodė, kad tiek NMA, tiek ir pirmosios instancijos teismas sistemiškai aiškindami ginčui aktualaus reglamentavimo nuostatas, padarė teisingą išvadą, kad Aprašo 9 punkte numatytas reikalavimas turėti tręšimo planą apibrėžiamas ne vieninteliu kriterijumi – tręšiamu naudmenų plotu, bet taip pat apibrėžiamas ir laikomu atitinkamos rūšies gyvulių, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiaužemės ūkio naudmenų, skaičiumi. Tai reiškia, kad Aprašo reikalavimas turėti tręšimo planą apibrėžiamas tręšiamu naudmenų plotu arba laikomų atitinkamos rūšies gyvulių, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiaužemės ūkio naudmenų, skaičiumi. Todėl reikalavimas turėti tręšimo planą nepriklauso tik nuo faktiškai tręšiamo naudmenų ploto, t. y. gali būti nustatomas ir kitu būdu.

• LVAT 2023-04-05 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1142-525/2023

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos atžvilgiu priimto NMA sprendimo, kuriuo pareiškėjai buvo pritaikyta paramos susigrąžinimo sankcija bei nutraukta paramos sutartis. NMA skolos sprendimu konstatavo, jog įgyvendindama projektą pareiškėja, kuri yra paramos gavėja, nesilaikė įsipareigojimo išlikti savarankiška įmone. VAAT. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog UAB „Nergensta“ vykdoma veikla – kita specializuota statybos veikla, o UAB „Argensta“ vykdoma veikla – stogų dengimas, kita specializuota statybos veikla. Į bylą yra pateiktos generalinio rangovo UAB „Argensta“ ir subrangovo UAB „Nergensta“ statybos subrangos sutartys dėl pamatų įrengimo darbų atlikimo. Remiantis NMA 2018 m. kovo 29 d. atliktos patikros Projekto įgyvendinimo vietoje ataskaita Nr. V-VK-0995998, kuri atlikta pagal pačios pareiškėjos pateiktus duomenis, prie kurios pridėtos PVM sąskaitos faktūros, nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. visas PVM sąskaitas faktūras išrašė įmonei UAB „Argensta“. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėja ir UAB „Argensta“ verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose. Pareiškėja skunde taip pat nurodo, jog vienintelė UAB „Nergensta“ akcininkė yra V. R., turinti 100 proc. dalyvių balsų šioje įmonėje, todėl nėra nė vieno juridinio asmens, kurį su pareiškėja sietų SVVPĮ 3 straipsnio 16 punkte apibrėžti ryšiai ar kuris kliento atžvilgiu atitiktų šio įstatymo 2 straipsnio 11 punkte įtvirtintą partnerinės įmonės apibrėžimą. Su minėtais pareiškėjos argumentais nesutiktina, nes kaip matyti iš bylos duomenų, ji neturi akcijų kitoje įmonėje, tačiau N. R. yra UAB „Nergensta“ ir UAB „Argensta“ vadovas ir su šiomis bendrovėmis turi artimų giminystės ryšiais pagrįstų sąsajų - UAB „Argensta“ akcininkė (100 proc. nuo 2012 m. lapkričio 2 d.) yra N. R. žmona S. R., o UAB „Nergensta“ akcininkė (100 proc. nuo 2016 m. spalio 10 d.) yra N. R. motina V. R., kas patvirtina, jog minėtos įmonės yra susijusios per fizinį asmenį - abiejų įmonių vadovą N. R., kurį giminystės ryšiai siena su abiejų įmonių vienintelėmis akcininkėmis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja pažeidė Įgyvendinimo taisyklių bei Paramos sutarties nuostatas ir tapo nesavarankiška įmone, nes visi požymiai rodo, jog UAB „Nergensta“ kartu su UAB „Argensta“  rinkoje veikia kaip vienas ekonominis vienetas ir tokiu būdu pareiškėja negali pasiekti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje numatytų tikslų. Konstatuotina, kad  Agentūra priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą ir Raštą, kurių naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

LVAT atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, įvertinusi byloje nustatytus UAB „Nergensta“ vadovo bei akcininko giminystės ryšius su UAB „Argensta“ vadovu bei akcininku, taip pat įvertinusi tai, kad abi įmonės verčiasi tokia pačia veikla, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punkto bei 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto pagrindu UAB „Nergensta“ nėra savarankiška įmonė ir dėl kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos yra susijusi su UAB „Argensta“.LVAT pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ESTT suformuota praktika yra aktuali tuo aspektu, kad UAB „Nergensta“ direktorius N. R. yra ir UAB „Argensta“ direktorius, todėl darytina išvada, jog UAB „Argensta“ atstovas yra atsakingas už kitos įmonės, t. y.  UAB „Nergensta“ techninį valdymą. Be to byloje nustatyta, kad UAB „Nergensta“  2016, 2017 metais iš esmės visas pajamas gavo iš verslo ryšių su UAB „Argensta“, kas patvirtina kad UAB „Argensta“ turėjo esminę įtaką UAB „Nergensta“. Šių išvadų nepaneigia apelianto su apeliaciniu skundu pateikti verslo ryšius su UAB „RV inžinerija“, UAB „Labas Gas“, UAB „Vilniaus rentinys“ tvirtinantys dokumentai, nes jų patikimumas kelia abejones, nes šie dokumentai atitinkamai metais nebuvo įtraukti į apelianto finansinę apskaitą. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, LVAT kolegija konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami bei pagrindžia, kad pareiškėja (apeliant) nuo 2016 metų nebuvo savarankiška įmone, todėl NMA pagrįstai, vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklių 69 punktu, Administravimo taisyklių 197.3.1 ir 197.3.14 papunkčiais, Paramos sutarties 18.1, 24.4, 24.21, 24.22 papunkčiais, Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktu, priėmė 2019 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. SKP-75  „Dėl UAB „Nergensta“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ bei pritaikė pareiškėjai išmokėtos 199 600 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją.

• LVAT 2023-05-17 nutartis administracinėje byloje. Nr. eA-607-662/2023

Pareiškėjas skundė NMA sprendimą susigrąžinti visą išmokėtą paramos sumą. NMA pažeidimo tyrimo metu nustatė pažeidimus:

1) netinkamai viešinamas projektas (patikros metu nerastos viešinimo priemonės);

2) nustatyta, kad įsigytų investicijų kainos buvo padidintos (keramikos įrangos kainos viršijimas 82,38 proc.);

3) projekte nustatyta veikla tinkamai nevykdoma, o tik imituojama.

Sprendimas priimtas atlikus pažeidimo tyrimą ir atlikus ekspertizę. VAAT sprendimu Pareiškėjo skundą atmetė. LVAT atmetė apeliacinį skundą ir paliko galioti VAAT sprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi mokėjimų prašymų patikros vietoje ataskaitas, konstatuoja, kad Paramos gavėjas nevykdė visuomenės informavimo ir viešinimo priemonių, nes Projekto įgyvendinimo vietoje aiškinamojo viešinimo stendo nebuvo, ant įėjimo į pastatą durų viešinama kitų įmonių informacija. Atsakovas sprendime pagrįstai nurodė, jog Projekte numatyta veikla nebuvo tinkamai vykdoma, o tik imituojama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atliekant pažeidimo tyrimą NMA surinkta informacija ir nustatytos aplinkybės, taip pat ir Paramos gavėjo pateikti veiklos dokumentai visiškai pagrįstai leido daryti išvadą, kad Projektas realiai nebuvo ir nėra vykdomas taip, kaip buvo įsipareigota paraiškoje ir verslo plane, visi Projekte numatyti tikslai ir uždaviniai praktiškai neįgyvendinti, nes veikla realiai nebuvo vykdoma. UAB „Civitta“ ataskaita, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, laikytina tinkamu įrodymu byloje, todėl nebuvo jokio pagrindo abejoti ataskaitą rengusio ekonominio vertinimo eksperto kompetencija ir poreikio užsakyti nepriklausomą ekspertizę. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla jokių abejonių dėl įsigytos įrangos kainos viršijimo pagrįstumo. Kadangi nagrinėjamu atveju NMA nusprendė susigrąžinti visą paramos sumą, tai suprantama kaip Reglamento 4 straipsnyje nurodyta administracinė priemonė. Pagal Teisingumo Teismo praktiką, Reglamento 3 straipsnio 1 dalis taikoma ir pažeidimams, už kuriuos gali būti skirta administracinė nuobauda, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 5 straipsnį, ir pažeidimams, dėl kurių taikoma administracinė priemonė, kaip tai suprantama pagal 4 straipsnį, t. y. priemonė, kuria siekiama susigrąžinti neteisėtai įgytas sumas ir kuri nelaikoma nuobauda (žr., pvz., sprendimo Cruz & Companhia Lda, C-341/13, EU:C:2014:2230, 45 p.). Nuo Reglamento įsigaliojimo dienos kompetentingos valstybių narių valdžios institucijos iš esmės gali per ketverius metus patraukti atsakomybėn už bet kokį pažeidimą, kuriuo kenkiama Europos Sąjungos finansiniams interesams, išskyrus tam tikrus sektorius, dėl kurių Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė trumpesnį terminą. Reglamento 3 straipsnio 1 dalies sisteminis ir teleologinis aiškinimas reikalauja, kad Reglamento 3 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje numatytas „apsauginis“ terminas būtų taikomas administracinėms priemonėms. Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad tokių pažeidimų, už kuriuos nustatomos administracinės priemonės, kaip jos suprantamos pagal Reglamento 4 straipsnį, senaties terminas yra ketveri metai; toks terminas pradedamas skaičiuoti nuo tokių pažeidimų padarymo dienos, atsižvelgiant į minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje numatytus senaties termino eigą nutraukiančius veiksmus ir laikantis minėto 3 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje įtvirtinto maksimalaus laikotarpio (žr., pvz., Sprendimas Geodis Calberson GE & FranceAgriMer, C-383/14, EU:C:2015:541, 25-26, 28 p., taip pat Sprendimas Cruz & Companhia Lda, C-341/13, EU:C:2014:2230, 64 p.). LVAT praktikoje pažymėta, jog Reglamento 3 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos nuostatos ir jas aiškinanti Teisingumo Teismo praktika pripažįsta galimybę, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminą gali nutraukti kelių kompetentingų valstybės institucijų taikomos priemonės. Ši valstybės narės nuožiūra suteikti įgaliojimus skirtingoms institucijoms yra ribojama sąlygos, kad valstybės taip nedaro neigiamos įtakos veiksmingam Sąjungos teisės taikymui. Tai, kad paramos skyrimo, pažeidimų tyrimo ir suteiktos finansinės paramos, jei ji neteisėtai gauta pažeidžiant Sąjungos finansinius interesus, išieškojimo funkcijos yra padalytos tarp kelių kompetentingų nacionalinių institucijų, nėra neįprasta praktika. Lietuvos įstatymų leidėjas yra suteikęs įgaliojimus Europos Sąjungos finansinės paramos srityje ne vienai viešosios valdžios institucijai. FNTT įgaliojimai tirti pažeidimus, susijusius su Sąjungos finansinės paramos lėšų gavimu, patenka į Reglamento 3 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos taikymo sritį ir ji pripažintina kompetentinga institucija šios nuostatos prasme (žr., pvz., LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020). Kompetentinga institucija LVAT praktikoje pripažinta ir, pavyzdžiui, Valstybės kontrolė (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-155-858/2017). Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų buvo pradėtas 2016 m. lapkričio 7 d. Šį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Vertinant, ar šis FNTT tyrimas laikytinas susijusiu su byloje vertinamais konkrečiais atsakovo konstatuotais pažeidimais, pažymėtina, kad pagal Teisingumo Teismą žodžių junginys „su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijęs veiksmas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, reiškia, kad senaties terminas neatliktų teisinio saugumo funkcijos ir kad tokia funkcija nebūtų visiškai įgyvendinta, jei šis terminas galėtų būti nutrauktas dėl kiekvieno nacionalinės administracijos bendro patikrinimo, neturinčio ryšio su įtarimais padarius pažeidimus, susijusiais su pakankamai konkrečiai apibrėžtomis operacijomis (žr., pvz., sprendimo Pfeifer & Langen, 41-43 p.; LVAT 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį Nr. A-155-858/2017). Visgi šiuo atveju vertintina, jog FNTT tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo pakankamai konkretus ir apibrėžtas, atliktas dėl jo vykdyto projekto, ir turįs ryšį su įtarimais padarius pažeidimą, kad jį būtų galima suprasti kaip įvykį, dėl kurio senaties termino skaičiavimas nutrūko. Taigi FNTT pradėjus ikiteisminį tyrimą 2016 m. lapkričio 7 d. (dar nepraėjus 4 metams nuo keramikos įrangos pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo) senaties eiga nutrūko Reglamento 3 straipsnio 1 dalies 3 pastraipos prasme. FNTT buvo kompetentinga institucija Reglamento nuostatų prasme (kaip suponuoja ankstesnė LVAT praktika), o jos pradėtas tyrimas ne tik buvo kompetentingos institucijos su pažeidimo tyrimu susijęs veiksmas Reglamento 3 straipsnio 1 dalies 3 pastraipos prasme, bet ir kompetentingos institucijos administracinės priemonės, kuria siekiama susigrąžinti neteisėtai įgytas sumas taikymas, vėliau virtęs iškelta baudžiamąja byla (dėl kurios ši administracinė procedūra sustojo, nes pasiekė teismą; ginčo dėl to, jog buvo iškelta bei išnagrinėta baudžiamoji byla, nėra), ir toks virsmas laikinai sustabdė (ar nutraukė) pradėtą administracinę procedūrą, kaip tai suprantama pagal Reglamento 3 straipsnio 1 dalies 4 pastraipą (ir 6 straipsnio 1 dalį). Tai reiškia, kad jokie terminai priimant Sprendimą nebuvo praleisti (nei senaties, nei maksimalus 8 metų terminas). Įvertinusi atsakovo Sprendimą, teisėjų kolegija vertina, jog iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad jame nurodyti nustatyti konkretūs pažeidimai, teisinis pagrindas, kitos  faktinės aplinkybės, kurios lėmė tokio Sprendimo priėmimą, o pareiškėjas aiškiai suprato, kodėl ir kokiais motyvais remiantis buvo priimtas skundžiamas Sprendimas.

• LVAT 2023-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-196-415/2023

​Skundžiamas NMA sprendimas dėl dalies paramos susigrąžinimo. NMA, priimdama sprendimą, nustatė Pareiškėjos padarytus pažeidimus: 1. Dėl vietos projektų paraiškų administracinio ir kokybės vertinimo: 1.1. paraiškos kokybės vertinimo pažeidimas, nepagrįstai sumažinant kokybės balus, 1.2. paraiškos Nr. 1 kokybės vertinimo pažeidimas, nepagrįstai sumažinant kokybės balus, 1.3. paraiškos administracinės atitikties tikrinimo pažeidimas, nepagrįstai neatmetant neužpildytos/netinkamai užpildytos paraiškos, ir kokybės vertinimo pažeidimas, nepagrįstai suteikiant kokybės balus, 1.4. paraiškos Nr. 2 vertinimo pažeidimas, nepagrįstai atmetant administracinės atitikties vertinimo metu. 2. Dėl tapimo Pareiškėjos nariu ribojimo. 3. Dėl įsipareigojimo dalyvauti tinklo veikloje, kaip numatyta VPS atrankos taisyklių V skyriaus 12.5 papunktyje, nesilaikymo. Tačiau sankcijos buvo taikytos tik už tris pažeidimus (nes kiti pažeidimai buvo ištaisyti dar iki ankščiau panaikinto sprendimo priėmimo), kurių bendra suma 10 861,78 Eur. LAGK pareiškėjos skundą atmetė, pareiškėjai pateikus skundą, jį VAAT sprendimu atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime VAAT konstatavo, kad vien tai, jog paraiška pervertinta, nepagrindžia, kad pareiškėja nepadarė pažeidimo ir jai negali būti taikomos sankcijos. NMA sprendime pagrįstai nurodyti paraiškos Nr. 1 vertinimo pažeidimai, kurių pareiškėja nepaneigė. Tai, kad paraiška buvo išregistruota neeliminuoja padarytų pažeidimų atliekant paraiškos vertinimą. VPS atrankos taisyklėse įtvirtinti VPS vykdytojo įsipareigojimai, tame tarpe VPS įgyvendinimo metu dalyvauti tinklo veikloje. Ši nuostata reiškia, jog pareiškėja, kaip VPS vykdytoja, viso VPS administravimo metu turėjo ir būti šio tinklo nare, nes tik ja būnant, įmanomas dalyvavimas tinklo veikloje. Tokios išvados nepaneigia ir ŽŪM raštas, be to, ŽŪM pritarė NMA sprendimui taikyti sankciją. Teigi, kad sprendime nurodytas laikotarpis ir už šį pažeidimą sankcija skaičiuojama netinkamai, VAAT neturi pagrindo. VAAT konstatavo, kad NMA, priimdama sprendimą, tinkamai vadovavosi ir taikė Administravimo taisyklių, VPS administravimo taisyklių, Sankcijų metodikos priedo 28 punkto nuostatas, NMA sprendimas atitinka VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p. reikalavimus, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. LVAT nutartimi atmetė Pareiškėjo skundą ir paliko galioti VAAT sprendimą. LVAT nutartimi konstatavo, kad NMA pagrįstai nustatė Pareiškėjo neteisėtus veiksmus ir skyrė sankciją. Pareiškėjas, prisiimdamas įsipareigojimus pagal sutartį, žinojo VPS įgyvendinimo terminus, su jais sutiko. Pareiškėjas nepagrįstai teigiamai įvertinęs paraišką pažeidė sąžiningumo ir lygiateisiškumo principus, todėl NMA buvo teisinis pagrindas pripažinti pažeidimą bei taikyti sankciją. Tik tinklas atitinka teisės aktų, apibrėžiančių aktualius paramos teisinius santykius, reikalavimus ir pareiškėjas šio tinklo nariu privalėjo būti nuo 2018 m. lapkričio 30 d., kai šiam tinklui patvirtinta parama pagal Veiksmų programą, tačiau tinklo nariu nebuvo nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. spalio 6 d., todėl NMA pagrįstai taikė sankciją.

• LVAT 2023-02-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-95-1188/2023

​Pareiškėja skundė NMA sprendimą susigrąžinti išmokėtą paramos dalį ir nemokėti likusios. Sprendimas priimtas, nes pareiškėja neįgyvendino įsipareigojimo sukurti naują darbo vietą. Pareiškėja skunde nurodė, jog darbo vieta buvo sukurta 14 d. iki paraiškos pateikimo, todėl įsipareigojimą ji įvykdė, o tai, kad Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikoje nurodyta, jog darbo vieta turi būti sukurta po paraiškos pateikimo, tik formalumas. VAAT Pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir sprendime nurodė, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėja turėjo pateikti NMA ir dokumentus, kurie nurodyti Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos 7.3 punkte, t. y. kad įkurtoje darbo vietoje įdarbintam asmeniui mokėtas grynųjų pajamų dydis per metus yra ne mažesnis negu 12 MMA. Pareiškėja tokių dokumentų nei NMA, nei teismui nepateikė, nors paklausime NMA nurodė ne tik Įgyvendinimo taisyklių 23.3.2.2 papunkčio nuostatą, bet ir paprašė pareiškėjos nurodyti mėnesinį darbo užmokestį pagal Paslaugų sutartį ir pateikti dokumentus, įrodančius darbo užmokesčio išmokėjimą. Pareiškėjos pateikti dokumentai – Paslaugų sutartis ir jos priedas – nepatvirtina, kad jos įsteigtoje darbo vietoje įdarbintam asmeniui buvo išmokėtas Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos 7.3 punkte nurodytas grynųjų pajamų dydis. Todėl NMA neturėjo galimybės konstatuoti, kad pareiškėja, kaip ir buvo įsipareigojusi, įkūrė darbo vietą ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėja darbo vietos nesukūrė, tuo pažeidė savo įsipareigojimus, Programos gavimo ir naudojimo sąlygas. NMA pagrįstai įpareigojo pareiškėją sugrąžinti išmokėtą 8 610 Eur paramos sumą ir nusprendė nemokėti likusios sumos. Jeigu teikdama Paraišką, Pareiškėja nebuvo įsigilinusi į aktualius teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti, kad ji buvo suklaidinta Kvietime nenurodytos informacijos, nes tiek iš Kvietimo, tiek iš Atmintinės turinio pareiškėja turėjo suvokti paramos teikimo tikslą ir savo įsipareigojimus. NMA, įvertinusi pareiškėjos 2021 m. sausio 26 d. pateiktą mokėjimo prašymą bei darbo vietos sukūrimo įrodymą - 2019 m. gruodžio 9 d. Paslaugų sutartį, atsižvelgdama į tai, kad sutartis pasirašyta prieš paraiškos pateikimą, vadovaudamasi Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos 7.4 papunkčiu, kuris įtvirtina, kad darbo vieta turi būti sukurta po paraiškos pateikimo ir Įgyvendinimo taisyklių 52.2 papunkčiu pagrįstai priėmė Sprendimą susigražinti išmokėtą iš 8 610 Eur paramos sumą ir nemokėti likusios paramos dalies, kadangi pareiškėja neįvykdė įsipareigojimo – nesukūrė 1 darbo vietos. NMA Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės, pareiškėjos padarytas pažeidimas ir teisinis reglamentavimas, kuriuo remdamasi padarė išvadą dėl išmokėtos paramos susigražinimo ir likusios išmokos dalies nemokėjimo.

LVAT atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. LVAT nurodė, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamų atsakovų aktų, t. y. Agentūros Sprendimo ir Ministerijos Rašto, išvada, kuriai skundžiamu sprendimu pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjas neįvykdė prisiimto įsipareigojimo dėl naujos darbo vietos sukūrimo ir nepateikė duomenų, kuriais įrodytų, kad naujai įkurtoje darbo vietoje įdarbintam asmeniui mokėtas grynųjų pajamų dydis per metus yra ne mažesnis negu 12 minimalių mėnesinių algų, kaip to reikalaujama Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos 7.3 papunktyje. Tai, kad pareiškėjas dėl neapdairumo ir klaidos prisiėmė riziką sukurti naują darbo vietą kaimo vietovėje 14 dienų anksčiau nei pateikė paraišką tokios darbo vietos sukūrimo finansiniam parėmimui gauti ir vėliau sužinojo apie paraiškos patenkinimą bei jam buvo išmokėtas paramos avansas, pagal teisingumo principą negali nulemti, kad visi negatyvūs tokios rizikos prisiėmimo padariniai turėtų atitekti pareiškėjui vien todėl, kad jis viešosios finansinės paramos skyrimo tikslą pasiekė ir naujos darbo vietos sukūrimo rezultatą įgyvendino anksčiau nei buvo reikalaujama, jei įrodytų, kad naujos darbo vietos sukūrimą ir išlaikymą patvirtinantis mažosios bendrijos vadovo atlygis pagal civilinę (paslaugų) sutartį per metus yra ne mažesnis negu 12 minimalių mėnesinių algų.

• LVAT 2023-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1136-1047/2023

​Atlikus pažeidimo tyrimą nustatyta, kad Pareiškėja buvo skolinga SODRAI, VMI; nebeatitiko tinkamumo sąlygos (Klaipėdos miesto savivaldybė (vietos valdžia) 2021 m. sausio 28 d. išstojo iš Pareiškėjos narių), netinkamai ir neefektyviai vykdė veiklą (neištaisė neatitikimų ir neįvykdė darbinio susitikimo metu prisiimtų įsipareigojimų, netinkamai naudojo VPS administravimo lėšas). Skundžiamas NMA sprendimas, kuriuo nustatyta, jog Pareiškėja turi grąžinti 18 743,22 Eur VPS administravimo veiklai nepanaudotų lėšų, nutraukta VPS paramos sutartis. VAAT Pareiškėjos skundą atmetė. LVAT atmetė Pareiškėjos apeliacinį skundą, paliko galioti VAAT sprendimą.  Teisėjų kolegija pritarė VAAT išvadai, kad Pareiškėja nepaneigė byloje įrodymais nustatytų faktų, kad Asociacija buvo skolinga Sodrai, kad Klaipėdos miesto savivaldybė (vietos valdžia) 2021 m. sausio 28 d. išstojo iš Asociacijos narių, kad Asociacija neištaisė neatitikimų ir neįvykdė 2021 m. sausio 5 d. NMA darbinio susitikimo protokolo nutarimų. Teisėjų kolegija pritarė VAAT išvadai, kad poveikio priemonė (Paramos sutarties nutraukimas, atitinkamai neskiriant VPS administravimui patvirtintos paramos sumos bei susigrąžinant VPS administravimo veiklai nepanaudotas lėšas – 18 743,22 Eur (VPS administravimo išlaidomis nepagrįstą avansą) Pareiškėjai pritaikyta teisėtai, motyvuotai ir pagrįstai, išanalizavus pažeidimų skaičių, pobūdį, padarymo aplinkybes, mastą ir sunkumą, ji yra proporcinga, pritaikyta atsižvelgus į pažeidimų visumą ir pareiškėjo elgesį nebendradarbiaujant bei nevykdant NMA reikalavimų ištaisyti trūkumus. Sprendime detaliai įvardijama ir motyvuojama, kokios išlaidos laikomos tinkamomis kompensuoti ir nurodytos sumos. Pareiškėja ne kartą buvo informuota, trūkumai buvo aiškiai įvardinti, skirta laiko juos ištaisyti, tačiau Pareiškėja to nedarė. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad Klaipėdos miesto savivaldybei 2021 m. sausio 28 d. išstojus iš Asociacijos narių, Asociacijoje kokiu nors kitu būdu buvo subalansuotai atstovaujama pagrindiniams suinteresuotiems subjektams, įskaitant privatųjį sektorių, viešąjį sektorių ir pilietinę visuomenę.

• VAAT 2023-01-30 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-170-320-2023

​Pareiškėja skundė NMA sprendimą, kuriuo atmesta paraiška, nes projekte numatytos investicijos nebuvo realiai suplanuotos, pagrįstos, atitinkančios pareiškėjos ūkio gamybinį potencialą. Paraiškoje numatyta įsigyti traktorių, žemės frezą ir akmenų rinktuvą. Paraiškos vertinimo metu nustatyta, kad prieš kelis mėnesius baigto įgyvendinti projekto (parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui) metu Pareiškėja, be kita ko, įsigijo traktorių ir plūgą. Paraiškoje nurodyta, kad traktorius yra per silpnas įsigytam plūgui. Įvertinus Pareiškėjos valdomą dirbamą žemės ūkio naudmenų plotą, nustatyta, kad Pareiškėjai projekto įgyvendinimui užtektų jau turimo traktoriaus galios. Atsižvelgus į turimą Pareiškėjos techniką, nustatyta, kad freza nėra būtina išlaida projektui įgyvendinti. Pareiškėjai siųstas paklausimas, ar ji sutinka įgyvendinti projektą su mažesne paramos suma, sutikimas negautas. VAAT Pareiškėjos skundą atmetė ir sprendime pasisakė, kad patikrinus NTR paaiškėjo, jog panaudos sutartys dėl žemės sklypo, kuriuo naudojasi Pareiškėja nėra įregistruotos, be to žemės sklypas net nepriklauso panaudos davėjui, dėl ko kyla abejonių dėl 2021 m. paraiškoje nurodyto ūkiui naudojamo žemės ploto teisėto pagrindimo, kas paneigia aplinkybę, kad galėjo atsirasti pagrįstas poreikis didesnio galingumo traktoriui bei žemės dirbimo frezai įsigyti. VAAT sutiko su NMA išvada, kad verslo plano įgyvendinimas nėra realiai suplanuotas ir pagrįstas. VAAT konstatavo, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog atsižvelgus į ūkyje turimą techniką ir planuojamas gamybos apimtis, numatyti įsigyti traktorius, žemės freza ir akmenų rinktuvas nėra racionalios išlaidos turimo dydžio ūkiui. VAAT vertinimu, NMA sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

• LVAT 2023-01-11 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-655-662/2022

Pareiškėja skundė NMA sprendimą neskirti paramos. Paraiškos vertinimo metu nustatyta, kad Pareiškėja nėra savarankiška įmonė, nes jos vienintelis akcininkas ir vadovas yra dar kelių kitų įmonių vienintelis akcininkas ir vadovas. VAAT Pareiškėjos skundą atmetė ir sprendime konstatavo, kad pareiškėja, kurios direktorius ir vienintelis akcininkas yra ir kitų trijų įmonių vienintelis akcininkas (100 proc.) ir direktorius, yra susijusios įmonės, nes jose veikia tas pats fizinis asmuo, kuris turi daugumos dalyvių balsų teises visose įmonėse, todėl įmonės nėra savarankiškos. LVAT paliko galioti VAAT sprendimą ir nutartyje pabrėžė, kad nepriklausomumo kriterijaus tikslas yra užtikrinti, jog Europos Komisijos „MVĮ apibrėžties naudotojo vadove“ (toliau – MVĮ) skirtos priemonės būtų tikrai taikomos įmonėms, kurių dydis joms yra trukdis, o ne toms, kurios priklauso didelei grupei, todėl turi galimybę gauti lėšų ir paramą, šiaip neprieinamą tokio paties dydžio, bet didelei grupei nepriklausantiems konkurentams. Tokiomis aplinkybėmis, siekiant taikyti lengvatas tik įmonėms, kurios iš tikrųjų yra nepriklausomos MVĮ, reikia išnagrinėti MVĮ, sudarančių ekonominę grupę, kurios galia viršija tokios įmonės galią, struktūrą ir užtikrinti, kad MVĮ apibrėžtis nebūtų apeita tik dėl formalių pagrindų. Aplinkybė, kad akcijas, dalyvių balsus, teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo, priežiūros ar administravimo organo narių ir t. t. turi ne aptartos įmonės, o fizinis asmuo, susidariusioje konkrečioje situacijoje negali tapti formaliu pagrindu netaikyti Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a ir b papunkčiuose nustatytų kriterijų, kadangi fizinis asmuo yra pareiškėjos ir kitų trijų įmonių direktorius ir vienintelis akcininkas, todėl jis turi vienvaldę visų šių įmonių kontrolę. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su minėtu teisiniu reguliavimu, Rekomendacijos 2003/361/EB tikslu bei priėmimo motyvais (ypač atsižvelgiant į aptartoje teismų praktikoje pateiktą jų aiškinimą) ir sudarytų sąlygas fiziniam asmeniui (M.P.) ne pradėti verslą, o, pavyzdžiui, diversifikuoti jau egzistuojantį verslą per susijusias, jo paties valdomas įmones. Iš nustatytų faktinių aplinkybių, dėl kurių byloje nėra ginčo, matyti, kad pareiškėja dėl sąsajumo su kitomis minėtomis bendrovėmis nepatiria tų trukdžių, kurie yra būdingi MVĮ, pavyzdžiui, jis dėl savo ryšių gali naudotis lėšomis, paskolomis arba kitokia parama, kuri neprieinama tikrosioms MVĮ. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad NMA Sprendime yra pakankamai aiškiai išdėstytos priežastys, dėl kurių pareiškėjai negali būti skirta parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse. NMA pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja atitinka susijusios įmonės kriterijus, nurodytus Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a ir b papunkčiuose, o kadangi jau buvo nustatytas daugiau nei vienas kriterijus (Įstatymo 3 str. 16 d.), NMA neprivalėjo nustatinėti ir sąlygų taikyti Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punkte nurodytą kriterijų, kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas.

• LVAT 2022-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-570-556/2022

​NMA priėmė sprendimą susigrąžinti dalį išmokėtų paramos lėšų, kadangi pasitelkus nepriklausomus ekspertus buvo nustatyta, jog investicija (rekreacinis pažintinis takas) įsigytas už aukštesnes nei rinkos kainas. NMA Sprendime nurodė, kad rėmėsi UAB „Civitta“ konsultacija, nurodė ekspertą, kuris atliko ekspertinį vertinimą, jo kvalifikaciją. LVAT: šalių pozicijos yra išsiskyrusios įrodymų vertinimo aspektu. NMA Sprendimą grindžia Ataskaita bei vėlesniu jos patikslinimu, detalizavimu – pareiškėja savo poziciją grindžia Firmos surašytu Ekspertizės aktu, kuris VAAT nuomone, nepaneigia UAB „Civitta“ pateikto vertinimo. Byla administraciniuose teismuose nagrinėjama pakartotinai. NMA buvo įpareigota atlikti konkrečius veiksmus, bet liko prie pirminio sprendimo – susigrąžinti išmokėtos paramos dalį. Sprendimo turinys yra pakankamai išsamus. Suprantamai bei detaliai atskleidžiama, kodėl turėjo būti naudojami atitinkami kodai, kaip buvo atlikti skaičiavimai, kokie darbai (ne)buvo atlikti ir, kodėl gavosi kainų skirtumas tarp Ataskaitos ir Ekspertizės akto. Apeliaciniame skunde nurodomas draudimas remtis Ataskaita, laikytinas visiškai nepagrįstu, kadangi, pirma, Ataskaita teismo sprendimu nebuvo pripažinta, kaip netinkamas įrodymas dėl savo leistinumo ar kitų aplinkybių, antra, Ataskaita buvo papildyta, detalizuota, trečia, teisės aktų leidėjas neatima teisės teismui vertinti tą patį įrodymą dar kartą, kai byla pakartotinai nagrinėjama teisme.

• VAAT 2022-09-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-3683-983/2022

​Pareiškėja skundė sprendimą, kuriuo taikyta sankcija dėl nepasiektų rodiklių, t. y. trečiaisiais metais po projekto įgyvendinimo nepasiekė planuoto grynojo pelno rodiklio teigiamo pokyčio – vietoje planuoto 44 234,00 Eur patyrė 17 924,00 Eur nuostolį. Paraiškoje numatyto grynojo pelno rodiklio reikšmė -40,52 proc. (neigiamas pokytis). Pareiškėja teigė, kad sankcija neturėtų būti taikoma, nes rodiklis nepasiektas dėl force majeure ir išimtinių aplinkybių (sausra, covid). VAAT atmetė Pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. VAAT, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos pateiktus įrodymus, t. y. buhalterinės apskaitos duomenis, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymą apie hidrometeorologines sąlygas, Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus pažymą, nesutiko, jog minėti įrodymai patvirtina nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes. Visų pirma, pareiškėjos pateiktoje Tarnybos pažymoje nurodyta bendro pobūdžio informacija apie hidrometeorologines sąlygas, tačiau nėra konstatuota, jog Biržų rajone 2020 m. balandžio mėn. buvusios sąlygos atitinka meteorologinio reiškinio – sausros sąlygas, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad minėta pažyma įrodo sausros buvimo faktą. Šiuo atveju net ir aukštesnė nei įprasta oro temperatūra tam tikru laikotarpiu žemės ūkio sektoriuje tam tikroje teritorijoje, ar mažesnis kritulių kiekis savaime nepatvirtina didelio poveikio konkrečiai valdai. Atitinkamai VAAT vertinimu, pažymoje nurodyti duomenys apie mažesnį kritulių kiekį ir saulėtesnes dienas, nepagrindžia fakto, jog dėl minėtų klimato sąlygų nesudygo pareiškėjos pupos ir vasariniai rapsai. Be kita ko, Tarnybos pažymoje nurodyta, jog 2020 m. birželio ir liepos mėnesiais iškrito vidutiniškai 1,4 karto daugiau kritulių lyginant su standartine klimato norma, tačiau vėlgi, ši bendro pobūdžio informacija apie klimato sąlygas (padidėjęs kritulių kiekis) niekaip negali patvirtinti, jog minėtu laikotarpiu buvo susidariusios nenugalimos jėgos aplinkybės. Pareiškėjos pateikta Tarnybos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas nepatvirtina, kad buvo pasiekti ar viršyti rodikliai (kad tai būtų stichinis/katastrofinis meteorologinis ar hidrologinis reiškinys). Taip pat nepatvirtina aplinkybės, kad tokie reiškiniai buvo arti numatytos ribos, kas galėtų sąlygoti išimtinių aplinkybių buvimą. Pareiškėjos pateikti įrodymai niekaip neįrodo, kad nurodytais laikotarpiais Biržų rajone savivaldybės lygmeniu ar visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje valstybės lygmeniu būtų buvusi paskelbta ekstremalioji situacija, kas nagrinėjamu atveju galėtų patvirtinti nenugalimos jėgos aplinkybių buvimą. VAAT padarė išvadą, jog pareiškėja sausros buvimo fakto niekaip neįrodė, todėl jos argumentai, kad ji projekto priežiūros rodiklių nepasiekė dėl meteorologinių reiškinių (2020 m. balandžio mėn. – sausros, 2020 m. birželio ir liepos mėn. – kritulių) yra nepagrįsti. VAAT vertinimu, Biržų rajono savivaldybės administracijos pažyma nepatvirtina, kad 2020 m. pavasario metu buvusi sausra rajono ūkininkams sukėlė žalos derliui. Visų pirma, pažyma buvo priimta remiantis išimtinai tik pareiškėjos pateiktais duomenimis apie derliaus sumažėjimą. Be to, ir joje nėra konstatuota, jog Biržų rajone 2020 m. balandžio mėn. buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija – sausra – kas lėmė rajono ūkininkų blogą derlių. Atitinkamai VAAT vertinimu, ir šis pateiktas pareiškėjos įrodymas (Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus pažyma) nepatvirtina, jog pareiškėja projekto priežiūros rodiklių nepasiekė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ir/ar išimtinių aplinkybių aktualiu laikotarpiu Biržų rajone. VAAT pabrėžė, jog prieš tai minėti rašytiniai įrodymai (Tarnybos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas, Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus  pažyma) negali būti laikomi NMA Sprendimo neteisėtumą pagrindžiančiais įrodymais ir dėl to, kad jie nepagrįstai buvo pateikti pavėluotai, t. y. nebuvo pateikti NMA, o buvo pateiki tik VAAT, nors pareiškėja visus jos nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus pagal teisinį reglamentavimą privalo pateikti NMA. NMA nurodė, jog vertinant pareiškėjos metinę ataskaitą buvo nustatyti neatitikimai, todėl įpareigojo pareiškėją 5 darbo dienų terminą reikiamiems dokumentams ir informacijai pateikti. Pareiškėja per nustatytą NMA terminą reikiamų duomenų nepateikė. Tuo pačiu paminėtina, jog jei pareiškėja manė, kad jai reikia daugiau laiko dokumentų gavimui ir pateikimui, ji tai galėjo nurodyti atsakydama į paklausimą, tačiau ne tik, kad nepateikė prašomų duomenų, bet ir nieko neatsakė. Šiuo atveju pareiškėjai yra suinteresuoti gauti ir išlaikyti paramą, todėl turi būti aktyvūs ir patys dėti pastangas. Pareiškėja nesiėmė aktyvių veiksmų, t. y. neinformavo NMA apie aplinkybių, sutrukdžiusių įgyvendinti projektą taip, kaip numatyta buvimą, nepateikė tų aplinkybių buvimą patvirtinančių dokumentų, neprašė suteikti daugiau laiko dokumentams pateikti, taigi savo neveikimu prisiėmė riziką, kad už nustatytus projekto vykdymo neatitikimus jai bus taikomos sankcijos. Pareiškėja nepagrindė nenugalimos jėgos/išimtinių aplinkybių, tuo pačiu neįrodė priežastinio ryšio tarp nenugalimos jėgos/išimtinių aplinkybių ir kilusių pasekmių, todėl neįrodė fakto, jog pasėtos pupos ir vasariniai rapsai galimai nudžiūvo bei avižos permirko dėl ne nuo pareiškėjos valios priklausiusių aplinkybių. VAAT pažymėjo, jog  karantinas savaime negali būti laikomas išimtine aplinkybe, atleidžiančia visus pareiškėjus nuo visų įsipareigojimų. Be to, šiuo atveju pati pareiškėja pripažino aplinkybę, jog dalį žemės ūkio produkcijos pardavė, tačiau tuo pačiu laukė 2021 m. ir tikėjosi, kad grūdų kaina pakils. Taigi ši aplinkybė, vertinama kaip pareiškėjos pasirinktas atitinkamas elgesio variantas – subjektyvi priežastis, o ne išimtine ir/ar (force majeure) aplinkybe, kuri akivaizdžiai turėjo esminės reikšmės įsipareigojimų pagal paramos sutartį vykdymui. Svarbu paminėti ir tai, jog išimtine aplinkybe karantinas gali būti laikomas tik tais atvejais, kai pareiškėjai įrodo, jog būtent dėl karantino ji negalėjo pasiekti planuotų rodiklių. Be to, pareiškėją teismui nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių jos teiginius, kad epideminė situacija padarė itin didelę neigiamą įtaką žemės ūkio produkcijos prekybinei logistikai ar supirkimo kainoms. VAAT vertinimu, nurodyti pakitimai (refinansavimas, prailgę mokėjimo laikotarpiai) ir papildomi pareiškėjos finansiniai įpareigojimai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės, dėl kurių neturėtų būti taikoma sankcija. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pati turi įsivertinti savo finansinius įsipareigojimus ir atitinkamai prisiimti dėl to kylančias rizikas. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad NMA įvertino pareiškėjos pateiktų dokumentų visumą ir konstatavo, jog paramos gavėja minėtais dokumentais taip pat nepagrindė nenugalimos jėgos (force majeure) ir/ar išimtinių aplinkybių, dėl kurių nebuvo galima pasiekti numatytos priežiūros rodiklio reikšmės. Tai, kad minėti įrodymai buvo įvertinti ne taip kaip juos vertina pareiškėja, negali reikšti, kad NMA pažeidė jai, kaip viešojo administravimo subjektui, tenkančias pareigas. VAAT vertinimu, pareiškėjai skirta sankcija laikytina pakankamai detalizuota ir motyvuota. Pažeidimo pasekmės yra tokios, kad pareiškėjos įsipareigojimų nevykdymas padarė neigiamą poveikį projektui, todėl šiuo atveju dalies lėšų grąžinimas yra teisinga, pagrįsta bei proporcinga priemonė. Paskirta sankcija, VAAT nuomone, nėra neproporcinga ir nevaržo pareiškėjos teisių ir laisvių daugiau, nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Tuo pačiu paminėta, jog sankcijos turi turėti atgrasomąjį pobūdį, nes priešingu atveju paramos gavėjams apsimokėtų būti nesąžiningiems. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja laisva valia prisiėmė įsipareigojimus pasiekti apibrėžtus projekto tikslus, tuo pačiu prisiėmė ir su tuo susijusią rizikos dalį. Taigi iš byloje esančios medžiagos darytina išvada, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į susiklosčiusią konkrečią situaciją, neatitinka teismų praktikoje nurodytų force majeure kriterijų ir pagrįstai nelaikytos neįprastomis bei iš anksto negalimomis numatyti aplinkybėmis, kurių pasekmių nebūtų įmanoma išvengti, nepaisant visų protingų atsargumo priemonių. Šiuo atveju pareiškėja nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, o skunde išdėstyti argumentai negali būti priežastimi panaikinti ginčijamą Sprendimą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, VAAT padarė išvadą, kad NMA iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

• LVAT 2022-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-608-575/2022

​Pareiškėja nevykdė projekte numatytos žvejybos veiklos – aktyvaus modernizuoto laivo eksploatavimo. Per visus metus pradedant nuo 2016 m. laivas galutinai neparengtas plaukioti, t. y. nepateiktas techninei apžiūrai ir neeksploatuojamas. Pareiškėja paraiškoje įsipareigojo modernizuoti laivą, kurio modernizavimas leistų siekti geresnių ekonominių rezultatų bei sukurtų geresnes sąlygas darbuotojams. Kadangi laivas nebuvo parengtas laivybai ir žvejybai, NMA konstatavo, kad tikslai bei uždaviniai nėra įgyvendinti, rezultatai nepasiekti. Pareiškėja niekaip negalėjo pagerinti darbuotojų sąlygų, kadangi laivas nebuvo naudojamas.  VAAT pareiškėjos skundą atmetė. LVAT pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir nutartyje pasisakė, kad VAAT pagrįstai nurodė jog pareiškėja pakeitė veiklos pobūdį, t. y. Paraiškoje esminė dalis paramos buvo prašoma laivo modernizavimo darbams, o paramos gavėja iš esmės veiklos, susijusios su laivo modernizavimo darbais, nevykdė ir paramos lėšas naudojo veiklą vystant su kitu laivu. LAVT pritarė VAAT išvadai, kad pareiškėjo pažeidimas buvo tęstinis, kadangi iki šiol laivas nėra eksploatuojamas, o ketveri metai yra skaičiuojami nuo tada, kai buvo padarytas Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Taigi, senaties terminas pažeistas nebuvo. LVAT pažymėjo, kad inicijuoti projekto pakeitimą turi vietos projekto vykdytojas (pareiškėjas) (Administravimo taisyklių 112-113 p., Vietos projekto vykdymo sutarties 32 p.), tačiau šiuo atveju susiklostė situacija, kai pareiškėjas nesikreipė dėl projekto pakeitimo ir pateikė ataskaitą, kurioje nurodė, jog Projektas yra įvykdytas. LVAT pabrėžė, kad priimant NMA sprendimą buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėja nepradėjo aktyvaus laivo eksploatavimo, nustatyto pažeidimo sunkumą (žvejyba modernizuotu laivu nebuvo vykdoma 2016-2019 metais) ir pobūdį. LVAT nutartyje nurodyta, kad VAAT taip pat vertino paskirtos sankcijos proporcingumą, išsamiai išdėstė su tuo susijusius argumentus ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas yra sunkus ir pritaikyta sankcija yra proporcinga.

• LVAT 2022-09-21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3337-624/2022

  NMA, vykdydama LVAT nutartį, buvo įpareigota iš naujo įvertinti Pareiškėjos projekto mokėjimo prašymus. Pareiškėja teigė, kad dėl NMA sprendimo patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Skundžiamo sprendimo esmė – lėšos neišmokėtos dėl nustatytų užaukštintų kainų ir nustatytų nukrypimų nuo projekto. LVAT tenkino pareiškėjos apeliacinį skundą iš dalies – panaikino VAAT sprendimą, panaikino NMA Sprendimą, įpareigojo NMA iš naujo įvertinti mokėjimo prašymus, Pareiškėjos reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo perdavė nagrinėti pirmos instancijos teismui. NMA, vykdydama teismo sprendimą, pervertinusi mokėjimo prašymus Pareiškėjai išmokėjo 42 619,41 Eur. Pareiškėja atsisakė skundo dalies dėl NMA sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos priteisimo, tačiau prašė tenkinti skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. VAAT konstatavo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog dėl nustatytų neteisėtų NMA veiksmų jai atsirado neturtinė žala ir kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją sukeliantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinami pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. VAAT sutiko, kad užtrukęs mokėjimų prašymų vertinimas, teisminiai procesai galėjo sukelti pareiškėjai pergyvenimų, tačiau pažymi ir tai, jog vien tik NMA priimtų sprendimų panaikinimas nėra pagrindas konstatuoti, kad tai pareiškėjai sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėja teigdama, kad patyrė neturtinę žalą, kuri, pasak jos, turi būti atlyginta pinigais, apsiribojo tik bendro pobūdžio paaiškinimais apie patirtus išgyvenimus (patyrė ir iki šiol patiria psichologinį diskomfortą, didelį stresą, jaučiasi pažeminta, pablogėjo santykiai šeimoje). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į gydytojus dėl įvairių simptomų ar į psichologą dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, kad jai būtų nustatyti kokie nors sveikatos sutrikimai, kuriuos galėjo sukelti neteisėti NMA veiksmai. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad jos minimą diskomfortą, stresą ir kitus išgyvenimus galėjo sukelti būtent vien tik NMA veiksmai. Atkreiptinas dėmesys, jog, priešingai nei teigia pareiškėja, nė viename iš teismų priimtų sprendimų ar nutarčių nebuvo nustatyta, jog NMA peržengė savo kompetencijos ribas, piktybiškai vengė atlikti jai priskirtas funkcijas. Bylos medžiaga patvirtina, kad NMA ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama ištaisyti nustatytus trūkumus, atliko papildomus vertinimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja pagrindė aplinkybę, kad tarp NMA neteisėtų veiksmų ir pareiškėjai padarytos neturtinės žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustačius, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, t. y. priežastinio ryšio tarp NMA veiksmų ir neturtinio pobūdžio žalos, VAAT padarė išvadą, kad reikalavimas atlyginti pareiškėjai neturtinę žalą yra nepagrįstas, todėl atmestinas. LVAT pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies – pakeitė VAAT priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Kitą VAAT sprendimo dalį, t. y dėl neturtinės žalos priteisimo LVAT paliko nepakeistą. LVAT nutartyje pasisakė, kad nors pareiškėjos mokėjimo prašymų dėl paramos išmokėjimo administravimo procedūra užsitęsė tikrai ilgą laiką, dėl ko su ja susijusius neteisėtus NMA aktus nėra pagrindo teigti buvus mažareikšmiais ar smulkmeniškais, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti asmenį patyrus dvasinius išgyvenimus ir pan., o pareiškėja savo nurodytoms aplinkybės (dėl sudėtingos finansinės padėties kilo nesutarimų šeimoje ir t. t.) patvirtinti  nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų.

• Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2227-438/2021

  Pareiškėjas NMA kreipėsi į VAAT prašydamas:

  1) priteisti iš atsakovo UAB „Megakreditas“ 187 665,91 Eur skolos bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2018 m. gegužės 22 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki visiško lėšų grąžinimo dienos;

  2) priteisti iš atsakovo UAB „Akoni“ 198 585,46 Eur skolos bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2018 m. gegužės 22 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki visiško lėšų grąžinimo dienos. Atsakovai UAB „Megakreditas“ ir UAB „Akoni“ pareiškė prašymus išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą lygiomis dalimis per 36 mėnesių laikotarpį.

  VAAT 2020 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjo NMA skundą tenkino iš dalies:

  1) priteisė NMA iš atsakovo UAB „Megakreditas“ 187 665,91 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2020 m. balandžio 1 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki visiško lėšų grąžinimo dienos;

  2) priteisė pareiškėjui NMA iš atsakovo UAB „Akoni“ 198 585,46 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2020 m. balandžio 1 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki visiško lėšų grąžinimo dienos; taip pat netenkino atsakovų UAB „Megakreditas“ ir UAB „Akoni“ prašymų dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

  VAAT taip pat konstatavo, kad, vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, (toliau – Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) nuostatomis, yra pagrindas iš atsakovų pareiškėjui priteisti 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojant ne nuo 2018 m. gegužės 22 d., o nuo 2020 m. balandžio 1 d., kai LVAT 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjų apeliacinius skundus ir VAAT 2019 m. kovo 21 d. sprendimą paliko nepakeistą, t. y. įsiteisėjo sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo. Todėl prašymų dalys dėl palūkanų priteisimo tenkintinos iš dalies, priteisiant 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2020 m. balandžio 1 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki visiško lėšų grąžinimo dienos.

  Pareiškėjas NMA padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl palūkanų ir priimti naują sprendimą – priteisti NMA naudai palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. gegužės 22 d. Atsakovai dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nurodo, kad išdėsčius 36 mėnesiams sprendimo vykdymą jie butų finansiškai pajėgūs tai padaryti. Tačiau įrodymų, kurie patvirtintų šią aplinkybę, nepateikia.

   Pažymėtina, kad ginčas tarp šalių dėl gautų paramos lėšų grąžinimo vyksta pakankamai ilgą laiką nuo 2018 m. kovo mėnesio. Šis ginčas buvo baigtas LVAT 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi atmetus pareiškėjų UAB „Megakreditas“ ir UAB „Akoni“ apeliacinius skundus ir palikus galioti VAAT    2019 m. kovo 21 d. sprendimą. Byloje duomenų, kad po LVAT nuo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties priėmimo, kol vyksta ginčas šioje byloje, atsakovai būtų grąžinę atitinkamą dalį neteisėtai gautos paramos ir pan., nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir atsakovai.

  Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovai nėra geranoriški dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei kad jų prašymų tenkinimas pažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Minėta, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Šiuo atveju įrodymų, kurie patvirtina buvimą tokių išimtinių aplinkybių, atsakovai nepateikė, todėl jų prašymus pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai ir teisingai. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 284 straipsnio nuostatas šis teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovams ir ateityje teikti analogiško pobūdžio prašymus teismo sprendimo vykdymo proceso eigoje.

  Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Pagal Taisyklių 11 ir 15 punktų nuostatas palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino (60 kalendorinių dienų nuo rašto arba informacijos užregistravimo administruojančiojoje institucijoje) iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. LVAT pažymėjo, jog Pareiškėjas atsakovams apie įpareigojimą grąžinti gautas paramos išmokas pranešė 2018 m. kovo 22 d., todėl palūkanų skaičiavimo termino eiga prasidėjo 2018 m. gegužės 22 d. (po 60 kalendorinių dienų).

  Pirmosios instancijos teismas sprendimą palūkanas skaičiuoti nuo 2020 m. balandžio 1 d., kai LVAT 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjų apeliacinius skundus ir VAAT 2019 m. kovo 21 d. sprendimą paliko nepakeistą, t. y. įsiteisėjo pareiškėjo sprendimai dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, grindė Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 20 punktu. Pagal šį punktą „Jeigu skolininkas sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo arba atliktą grąžintinų lėšų įskaitymą apskundžia teismui ar išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, grąžintinų lėšų įskaitymas ir palūkanų (išskyrus neteisėtą ar netinkamai taikomą valstybės pagalbą, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589) skaičiavimas sustabdomas, kol išnagrinėjamas skundas arba įsiteisėja teismo sprendimas.“ Tačiau minėta, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punkte nustatyta, jog palūkanos apskaičiuojamos už laikotarpį nuo tos dienos, kurią paramos gavėjui pranešama apie įpareigojimą grąžinti išmokas, iki sumos, kurią reikia grąžinti, faktinio grąžinimo arba išieškojimo dienos. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 20 punktas nepaneigia palūkanų skaičiavimo termino sąlygų, t. y. nenutraukia šio termino eigos. Ši termino eiga, pasibaigus sustabdymo pagrindams, atsinaujina ir tęsiasi toliau nuo to momento, nuo kurio buvo sustabdyta. Tokiu būdu asmeniui, kuriam yra priimtas nepalankus ginčą nagrinėjusių institucijų sprendimas dėl paramos lėšų grąžinimo, palūkanos nuo jų skaičiuojamos visą laiką, įskaitant ir laiką, kol vyko tarp šalių ginčas.

• Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2160-552/2021

  LVAT atmetė Pareiškėjos apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. LVAT nurodė, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas, todėl NMA 2020 m. birželio 25 d. priimant skundžiamus sprendimus 4 metų senaties terminas dar nebuvo pasibaigęs. LVAT nurodė ir tai, kad neteisingas deklaravimas siejamas ne tik su didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu jame užsiimama žemės ūkio veikla, deklaravimu, bet ir (arba) didesnio minėtų naudmenų ar ploto negu pareiškėjas teisėtai valdo, deklaravimu. Nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, jog pareiškėja neteisingai deklaravo 78,24 ha žemės ūkio naudmenų, kadangi neįrodė teisėto žemės valdymo teisės į minėtą žemės plotą, t. y. pareiškėjos atliktas neteisingas deklaravimas siejamas ne su pareiškėjos deklaruotu ploto, kuriame buvo vykdoma žemės ūkio veikla, dydžiu o su pareiškėjos teisėtai valdomo deklaruoto žemės naudmenų ploto dydžiu. NMA skundžiamuose Sprendimuose dėl išmokos ir sankcijų išsamiai ir detaliai išnagrinėjo pareiškėjos 2016 m. Paraiškoje deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotų valdymo teisę, bei konstatavo, kad pareiškėja neįrodė žemės valdymo teisės į 78,24 ha žemės ūkio naudmenų, nes nebuvo pateiktos su žemės sklypo savininkais sudarytos nuomos / panaudos sutartys; nepateikti teisėtą žemės sklypo valdymą patvirtinantys dokumentai; nuomos sutartys sudarytos negavus antstolio sutikimo nuomoti areštuotą žemės sklypą.

• LVAT 2021 05 19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1296-815/2021

  Pareiškėja skundė NMA sprendimą neteikti vertinti paraiškos dėl tinkamumo skirti paramą, nes priemonei trūko lėšų. Pareiškėja paraiškoje nusimatė gauti 60 atrankos balų (lėšų būtų užtekę), bet NMA neskyrė 15 atrankos balų už atrankos kriterijų „Projektas įgyvendinamas savivaldybėje, kurioje nedarbo lygis aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje“, nes nustatė, kad projektas bus įgyvendinamas Kupiškio r. sav., adresu, kur registruotos 10 įmonių teikusių paraiškas NMA. Įvertinus rizikos požymius buvo padaryta išvada, kad pareiškėjai, kurių įmonės registruotos minėtu adresu, įregistruodami įmones rajone, kuriame nedarbo lygis viršija vidutinį nedarbo lygį 4 ir daugiau procentinių punktų, dirbtinai sukūrė sąlygas ir atitinkamai gavo 15 atrankos kriterijų balų daugiau, kurie faktiškai turėjo lemiamos įtakos, kad būtų skirta parama. NMA nustačius, kad pareiškėjos buveinės adresas yra formalus, paraiška surinko 45 balus ir dėl lėšų trūkumo nebuvo teikiama vertinti toliau. Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – LAGK) atmetė Pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą ir sprendime konstatavo, įvertinus aplinkybių visumą (kad buveinės patalpos – transformatorinė, nepritaikytos įmonės veiklai, kad nuomojama tik 5,83 kv. m. plotas, kur nebūtų užtikrintas investicijų sandėliavimas ir saugumas ir kt.) NMA sudarė teisėtą pagrindą daryti išvadą, kad Pareiškėja Kupiškio r. sav. veiklos nevykdo, kad įmonės buveinę įregistravo Kupiškio rajone tik formaliai, siekdama gauti papildomus atrankos balus, t. y. dirbtinai sukurdama sąlygas paramai gauti. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT) Pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir sprendime pasisakė, kad parama turi būti skiriama tikslingai tam, kad pasiekti šia parama siekiamų tikslų. Kvietimas teikti paraiškas, skatinant skurdo ir užimtumo kaimo vietovėse mažinimą ir skiriant tokioms paraiškoms papildomą balų skaičių, buvo tikslinis. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos deklaruojama buveinės vieta nėra susijusi su pareiškėjos planuojama vykdyti veikla, todėl nėra pagrindo naikinti NMA ir LAGK sprendimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT)  paliko VAAT sprendimą nepakeistą nutartyje pasisakydamas, kad paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ skyrimo konkretiems paramos gavėjams tikslas – skatinti socialinį įsitraukimą, veiklų įvairovę bei užimtumo ir darbo vietų atsiradimą ne kaimo vietovėse apskritai, bet konkrečiose projektų pagal atitinkamas paraiškas įgyvendinimo vietose, kurios turi būti kaimo vietovėse. Šio tikslo turi būti siekiama nepaisant planuojamos vykdyti veiklos pobūdžio, t. y. ar tokia veikla bus užsiimama vienoje konkrečioje projekto vykdymo vietoje, ar veikla bus vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (mobiliųjų paslaugų teikimo atveju). Su šiuo tikslu yra siejami ir Įgyvendinimo taisyklių 42 punkte įtvirtinti projektų atrankos kriterijai, vienas kurių – projekto įgyvendinimas (kai projekto veiklos vykdymo vieta yra) savivaldybėje, kurioje nedarbo lygis aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje. LVAT laikosi pozicijos, kad juridinio asmens, kuris įgyvendina projektą, buveinė realiai turi veikti atitinkamoje savivaldybėje (t. y. tokioje, kur nedarbo lygis aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje) pagal Įgyvendinimo taisyklių 42 punkte pateiktos lentelės 2 eilutę (atitinkamai 2.1, 2.2 ar 2.3 eilutes) tam, kad paraiška (projektas) galėtų gauti balų už atitinkamą atrankos kriterijų (žr., pvz., LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1039-442/2021). NMA skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog projekto veiklos adresu nėra objektyvių galimybių saugoti už paramos lėšas planuojamą įsigyti turtą.

• LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1039-442/2021

  Pareiškėja skundė NMA sprendimą neteikti vertinti paraiškos dėl tinkamumo skirti paramą, nes priemonei trūko lėšų. NMA Pareiškėjai neskyrė 15 atrankos balų už atrankos kriterijų „Projektas įgyvendinamas savivaldybėje, kurioje nedarbo lygis aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje“, nes nustatė, kad projektas bus įgyvendinamas Kelmės r., adresu , kur registruotos 15 įmonių teikusių paraiškas NMA. Įvertinus rizikos požymius buvo padaryta išvada, kad pareiškėjai, kurių įmonės registruotos tuo pačiu adresu Kelmės r., įregistruodami įmones rajone, kuriame nedarbo lygis viršija vidutinį nedarbo lygį 4 ir daugiau procentinių punktų, dirbtinai sukūrė sąlygas ir atitinkamai gavo 15 atrankos kriterijų balų daugiau, kurie faktiškai turėjo lemiamos įtakos, kad  būtų skirta parama. NMA nustačius, kad pareiškėjos buveinės adresas yra formalus, paraiška surinko 45 balus ir dėl lėšų trūkumo nebuvo teikiama vertinti toliau. Pareiškėja skunde nurodė, kad NMA neteisingai pritaikė Reglamento 1306/2013 60 str. nuostatas ir kad ji nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, todėl jai turėjo būti skirta 15 atrankos balų. LAGK Pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja pateikė skundą VAAT, kuris taip pat atmetė Pareiškėjos skundą ir sprendime pasisakė, kad NMA vadovavosi tinkamomis Įgyvendinimo ir Administravimo taisyklių redakcijomis (kurios galiojo paraiškos teikimo ir vertinimo metu), taip pat NMA privalėjo vadovautis Reglamento Nr. 1306/2013 nuostatomis. VAAT sprendime pažymėjo, kad Pareiškėjos teiktas ketinimų protokolas neįrodo, kad Pareiškėja Kelmės raj. vykdys numatytą veiklą, nėra pateikta sutarčių ar realios veiklos Kelmės rajone vykdymo įrodymų, kaip matyti iš NMA nustatytų aplinkybių Kelmės raj. nelaikytina iš paramos įgyto turto (krautuvo) saugojimo vieta ir ši vieta nėra susijusi su įmonės veikla. Kiekviena parama turi būti skiriama tikslingai tam, kad pasiekti šia parama siekiamų tikslų. Kvietimas teikti paraiškas, skatinant skurdo ir užimtumo kaimo vietovėse mažinimą ir skiriant tokioms paraiškoms papildomą balų skaičių, buvo tikslinis. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, jį išnagrinėjęs LVAT konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti prieš tai priimtus sprendimus, nes tiek LAGK, tiek VAAT tinkamai išnagrinėjo faktines ir teisines bylos aplinkybes. Apeliacinis skundas atmestas.  

• LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1039-442/2021

  Pareiškėja teikė paraišką, kurioje nusimatė vykdyti lengvojo ir sunkiojo autotransporto serviso paslaugų teikimo veiklą. Atlikta patikra – rezultatas nepozityvus, nes Patikrinimo metu nustatyta, kad Projektas neviešinamas, Projekto įgyvendinimo vietoje nerasta dalies už paramos lėšas įsigytų investicijų. Pareiškėja teikė skundą NMA dėl patikros rezultatų. Išnagrinėjus skundą nustatyta, kad patikrinimas atliktas tinkamai, taigi Pareiškėjos skundas nebuvo tenkintas. Pareiškėja kreipėsi į VAAT su skundu prašydama įpareigoti NMA iš naujo nagrinėti skundą, pakartotinai įvertinant patikros ataskaitą. VAAT vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu (teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui) administracinę byla dalyje dėl ataskaitos panaikinimo nutraukė. VAAT vertinimu, skundžiamas NMA atsakymas, kuriuo buvo išsamiai atsakyta į pareiškėjos keliamus klausimus, laikytinas informacinio-aiškinamojo pobūdžio aktu, kuris yra tik tarpinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių ir negalintis būti ginčo administraciniame teisme objektu, net ir panaikinus atsakymą, tai pareiškėjai neturėtų jokių teisinių padarinių. LVAT atmetė Pareiškėjos skundą ir paliko galioti VAAT nutartį.

• LVAT 2021 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-643-815/2021

  LVAT konstatavo, kad viešoji įstaiga „Ekoagros“ ir NMA laukus tikrina vadovaudamiesi skirtingais kriterijais, numatytais skirtinguose teisės aktuose, todėl viešosios įstaigos „Ekoargos“ išvados neturi teisinio pagrindo paneigti NMA patikros vietoje rezultatų.

• LVAT 2020-12-16 nutartis a. b. eA-2689-1062/2020

  Teisėjų kolegija nurodo, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

  Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl tam tikros valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar tam tikros pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neteisėtus atsakovo veiksmus sieja išimtinai su sprendimu (kuris nebuvo skųstas nustatyta tvarka ir terminais) konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti ir todėl valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą.

• LVAT 2020 11 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020

  LVAT konstatavo, kad Lietuvos Respublikos nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja patraukimo atsakomybėn senaties termino. Šiuo atveju vadovaujamasi 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, nustatančiame bendrąsias taisykles, reglamentuojančias vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus, įtvirtintomis taisyklėmis. Reglamento Nr. 2988/95
  3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo. Tačiau senaties terminas įsigalioja
  ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal 6 straipsnio 1 dalį.

  Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl pastarosios reglamento nuostatos taikymo valstybėse narėse, 2004 m. birželio 24 d. sprendime Herbert Handlbauer GmbH, C-278/02, EU:C:2004:388, pažymėjo, jog nesant atskirų Bendrijos sektorių taisyklių, numatančių trumpesnį terminą, bet ne trumpesnį kaip treji metai, arba ilgesnį senaties terminą įtvirtinančių nacionalinių teisės aktų, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis valstybėse narėse yra taikoma tiesiogiai. Teisingumo Teismas vėlesniuose savo sprendimuose yra pakartotinai pabrėžęs, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje kalbama apie Bendrijos lygiu nustatytas sektorių taisykles, kaip tai patvirtina šio reglamento penkta konstatuojamoji dalis, o ne apie nacionalines sektorių taisykles; nacionalinėse taisyklėse (nebūtinai specialiuosiuose ir (arba) sektorių teisės aktuose) gali būti nustatomi nauji ar toliau taikomi anksčiau nustatyti tik ilgesni senaties terminai (žr., pvz., 2009 m. sausio 9 d. sprendimą Josef Vosding Schlacht‑, Kühl‑ und Zerlegebetrieb ir kt., C-278/07 – C-280/07, EU:C:2009:38).

  „Pažeidimo“ sąvoka, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 2988/95, reiškia bet kurį Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimą, atsirandantį iš ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, todėl šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje numatyta senaties taisyklė netaikoma patraukiant atsakomybėn už pažeidimus, padarytus dėl nacionalinės valdžios institucijų klaidų suteikiant finansinę paramą Sąjungos vardu ir iš jos biudžeto (žr., pvz., ESTT 2009 m. sausio 15 d. sprendimą Bayerische Hypotheken-und Vereinsbank, C‑281/07, EU:C:2009:6). Ši senaties taisyklė taikoma šio reglamento 4 straipsnyje numatytiems pažeidimams, kurie kelia grėsmę Sąjungos finansiniams interesams (žr., pvz., sprendimus Handlbauer ir Josef Vosding Schlacht‑, Kühl‑ und Zerlegebetrieb). Pabrėžtina, jog net tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus (žr., pvz., ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Airija prieš Komisiją, C‑199/03, EU:C:2005:548).

  Pažeidimas laikytinas „tęstiniu“, jeigu tęsiasi neveikimas, dėl kurio pažeista Sąjungos teisės aktų nuostata (žr., pvz., ESTT 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimą José Martí Peix SA prieš Komisiją, C‑226/03 P, EU:C:2004:768). Pažeidimas yra „pakartotinis“, kaip tai suprantama toje nuostatoje, jeigu jį padaro ekonominės veiklos vykdytojas, iš visų savo vykdomų panašių operacijų, kuriomis pažeidžiama ta pati Sąjungos teisės nuostata, gaunantis ekonominės naudos (žr., pvz., ESTT 2007 m. sausio 11 d. sprendimą Vonk Dairy Products, C-279/05, EU:C:2007:18). Be to, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antroji pastraipa turi būti aiškinama taip, kad, kalbant apie chronologinį ryšį, kuris turi sieti pažeidimus, kad šie sudarytų „pakartotinį pažeidimą“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, reikalaujama tik to, jog kiekvieną pažeidimą nuo ankstesniojo skiriantis laikotarpis būtų trumpesnis už tos pačios straipsnio dalies pirmoje pastraipoje numatytą senaties terminą. Pavyzdžiui, pažeidimai, susiję su gamintojo sandėliuojamo cukraus kiekių apskaičiavimu, padaryti skirtingais prekybos metais, dėl kurių tas gamintojas neteisingai deklaravo minėtus kiekius, o dėl to buvo nepagrįstai išmokėtos sumos kaip kompensacija už sandėliavimo išlaidas, iš principo sudarė „pakartotinį pažeidimą“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento
  Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą (žr., pvz., ESTT 2015 m. birželio 11 d. sprendimą Pfeifer & Langen GmbH & Co. KG, C-52/14, EU:C:2015:381).

  Pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą, tęstinių ar pakartotinių pažeidimų atveju senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas, patikslinant, kad šioje nuostatoje vartojamas žodžių junginys „pažeidimas buvo baigtas“ turi būti suprantamas kaip nuoroda į dieną, kai buvo baigtas paskutinis tą patį pakartotinį pažeidimą sudarantis veiksmas, neatsižvelgiant į tai, kada nacionalinė administracija sužinojo apie šį pažeidimą (žr., pvz., sprendimą Pfeifer & Langen). Atsižvelgus į Teisingumo Teismo vertinimus galima teigti, kad tokiais atvejais yra svarbus sudarytos neteisėtos sutarties įvykdymo momentas (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Chambre de commerce et d’industrie de l’Indre, C‑465/10, EU:C:2011:867).

  Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad konstatuoti pažeidimai įsigyjant turtą nors ir pagal skirtingas sutartis, tačiau sudarytas to paties pareiškėjo, pagal tą patį projektą, tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjo įvykdyti pažeidimai vertintini kaip pakartotiniai. Kaip minėta, tokiais atvejais senaties termino pradžia yra siejama su diena, kai pažeidimas buvo baigtas. Iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje „pažeidimas“ apibrėžtas kaip Sąjungos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kuriais Sąjungos bendrajam biudžetui ar jos valdomiems biudžetams padaroma arba gali būti padaryta žala. Pažeidimo padarymas, nuo kurio pradedama skaičiuoti senaties termino eiga, suponuoja dvi sąlygas, t. y. turi būti ūkio subjekto veiksmas ar neveikimas, kuriais pažeidžiama Europos Sąjungos teisė, ir padaryta žala ar ji galima Sąjungos biudžetui. Kai Sąjungos teisės pažeidimas atskleidžiamas tik atsiradus žalai, senaties termino eiga pradedama skaičiuoti nuo pažeidimo padarymo momento, t. y. nuo to momento, kai buvo padaryti ir ūkio subjekto veiksmai ar neveikimas, kuriais pažeidžiama Sąjungos teisė, ir padaryta žala Sąjungos biudžetui ar jos valdomiems biudžetams. Tokia išvada suderinama su Reglamento Nr. 2988/95, kuriuo pagal šio reglamento 1 straipsnio 1 dalį siekiama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, tikslu. Iš tiesų dies a quo yra įvykio, kuris padaromas paskutinis, diena, t. y. arba žalos atsiradimo diena, kai ši žala atsiranda atlikus veiksmą ar neveikimą, kuriais pažeidžiama Sąjungos teisė, arba šio veiksmo ar neveikimo diena, kai atitinkama nauda buvo suteikta prieš minėtą veiksmą ar neveikimą. Tai palengvina Sąjungos finansinių interesų apsaugos tikslo siekimą (žr. 2015 m. spalio 6 d. sprendimo Firma Ernst Kollmer Fleischimport und–export prieš Hauptzollamt Hamburg-Jonas, C‑59/14, EU:C:2015:660, 23–26 p.). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad paskutinis mokėjimas projekte buvo atliktas 2013 m. gruodžio 31 d. pateikto mokėjimo prašymo Nr. 3VK-KK-10-2-003782-MP004 pagrindu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju senaties termino eiga prasidėjo būtent nuo paskutinio mokėjimo dienos.

  Nagrinėjamoje byloje vertinant senaties termino pabaigos momentą reikia įvertinti ir tai, ar egzistavo aplinkybės, nutraukusios prasidėjusį senaties terminą.

  Pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečiąją pastraipą, patraukimo atsakomybėn senaties terminas gali būti nutrauktas, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui.

  Sąvoka „kompetentinga institucija“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, reiškia instituciją, turinčią kompetenciją imtis aptariamų su tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusių veiksmų. Tačiau Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos formuluotėje nenurodyta nieko, iš ko būtų galima teigti, kad ši institucija turi būti ta pati, kuri yra kompetentinga skirti sumas ar šias sumas išieškoti, jei jos neteisėtai gautos pažeidžiant Sąjungos finansinius interesus. Nesant Sąjungos teisės normų kiekviena valstybė narė pagal nacionalinę teisę turi paskirti kompetentingas institucijas, kad būtų imtasi su pažeidimų, kaip jie suprantami pagal Reglamento 2 straipsnio 1 dalį, tyrimu ar patraukimu atsakomybėn už juos susijusių veiksmų. Todėl valstybės narės gali savo nuožiūra suteikti įgaliojimus patraukti atsakomybėn už pažeidimus kitai institucijai nei ta, kuri skiria sumas ar šias sumas išieško, jei jos neteisėtai gautos pažeidžiant Sąjungos finansinius interesus (žr. sprendimo Pfeifer & Langen 29–32 p.).

  Be to, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos nuostatos ir jas aiškinanti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika pripažįsta galimybę, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminą gali nutraukti kelių kompetentingų valstybės institucijų taikomos priemonės. Ši valstybės narės nuožiūra suteikti įgaliojimus skirtingoms institucijoms yra ribojama sąlygos, kad valstybės taip nedaro neigiamos įtakos veiksmingam Sąjungos teisės taikymui (žr., pvz., sprendimo Pfeifer & Langen 32 p.). Iš tiesų, kaip matyti iš aktualios Teisingumo Teismo praktikos, tai, kad paramos skyrimo, pažeidimų tyrimo ir suteiktos finansinės paramos, jei ji neteisėtai gauta pažeidžiant Sąjungos finansinius interesus, išieškojimo funkcijos yra padalytos tarp kelių kompetentingų nacionalinių institucijų, nėra neįprasta praktika (žr., pvz., sprendimo Handlbauer 16 ir 18 p.; sprendimo Pfeifer & Langen 10 ir 13 p.; taip pat Europos Sąjungos Bendrojo Teismo
  2016 m. liepos 20 d. sprendimo Oikonomopoulos prieš Komisiją, T-483/13, EU:T:2016:421, 217 p.).

  Lietuvos įstatymų leidėjas yra suteikęs įgaliojimus Europos Sąjungos finansinės paramos srityje ne vienai viešosios valdžios institucijai. Tai, kad FNTT yra įgaliota veikti šioje srityje, pagrindžia Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo nuostatos. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 punktą, vienas iš FNTT uždavinių yra užtikrinti nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų, susijusių su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu, atskleidimą ir tyrimą. FNTT funkcija yra įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus, susijusius su Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 7 str. 3 p.). Remiantis šiomis teisės normomis, laikytina, kad FNTT įgaliojimai tirti pažeidimus, susijusius su Sąjungos finansinės paramos lėšų gavimu, patenka į Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos taikymo sritį ir ji pripažintina kompetentinga institucija šios nuostatos prasme. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2372-629/2020 (taip pat
  žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-155-858/2017, 2019 m. kovo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3472-492/2019).

  LVAT nutartyje akcentavo, kad ne komercinis pasiūlymas, o dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimą ir apmokėjimą už jį, kuriuose, be kita ko, pažymimas ir turto vienetų kiekis, yra tie dokumentai, kurių pagrindu atliekamas ūkinės operacijos vertinimas ir paramos sumų išmokėjimas.

  Taip pat LVAT pritarė VAAT, kuris sprendime pasisakė, kad NMA atliktam kainų palyginimui nereikėjo specialių žinių, todėl atlikusi paprastus skaičiavimus sprendime NMA pagrįstai nurodė, jog įsigijimo kaina buvo padidinta 4,9 kartus. Taigi, NMA nereikėjo atlikti ekspertinio tyrimo, kad būtų nustatytas kainos užaukštinimas.

  Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl non bis in idem principo taikymo, pagrįstai nurodė, kad išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcijos taikymu siekiama Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos, kad skirta parama būtų naudojama pagal tikslinę paskirtį. Jų prigimtis ir tikslai – atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais, Europos Sąjungos finansiniams fondams suponuoja esminį skirtumą nuo baudžiamosios ir administracinės atsakomybės, todėl nėra teisinių argumentų dėl galimo non bis in idem principo pažeidimo.

• LVAT 2020-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1431-624/2020

  LVAT konstatavo, kad bendra žemės ūkio politika yra viena iš Europos Sąjungos veiklos sričių, o iš 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95), kur įtvirtintas bendrasis teisinis pagrindas visose srityse, kurias apima Bendrijos politikos kryptys, 1 straipsnio išplaukia, jog bet kuris Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmu ar neveikimu, dėl kurio Sąjungos bendrajam biudžetui ar jos valdomiems biudžetams padaroma žala, kvalifikuojamas kaip „pažeidimas“ ir dėl to taikomos „administracinės priemonės bei nuobaudos“ (Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Łukasz Marcin Bonda, C-489/10, 33 p.). Pažymėtina, kad Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas; visiškai arba dalinai nusavinant užstatą, kuris buvo pateiktas kartu su paskirtos sumos prašymu arba tada, kai buvo gautas išankstinis mokėjimas, o to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis. Pagal Teisingumo Teismo praktiką bendrosios žemės ūkio politikos teisės aktuose nustatytos sankcijos, kaip antai laikinas ūkio subjektų pašalinimas iš paramos skyrimo schemos, nėra baudžiamojo pobūdžio. Pasisakydamas dėl tam tikrų priemonių, kurių yra imamasi siekiant užtikrinti bendrosios žemės ūkio politikos tikslus, Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog laikantis Sąjungos paramos schemos sąlygų, pagal kurias parama gali būti suteikta tik tuo atveju, jeigu jos gavėjas yra tikrai sąžiningas ir patikimas, sankcija, skiriama nesilaikant šių reikalavimų, yra specifinė administracinė priemonė, kuri yra sudėtinė paramos schemos dalis ir skirta užtikrinti tinkamą viešųjų Sąjungos lėšų administravimą (Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Łukasz Marcin Bonda, C-489/10, 28, 30 p. ir jame nurodyta praktika). Teisingumo Teismo praktikoje nurodoma, jog nors atitinkamos taikytinos priemonės pobūdžio vertinimas atliekamas atsižvelgiant į jos tikslą bei vietą bendroje sistemoje, ir pabrėžiama, kad bendrosios žemės ūkio politikos (kurios kontekste ir taikomos priemonės ūkio subjektams, pažeidusiems sąlygas, reikalingas paramai gauti) tikslai (t. y. rinkos stabilumas, kova su pažeidimais, atitikties skatinimas) sudaro integralią sistemą, minėtosios priemonės, taikomos paramos sąlygų pažeidėjams, yra specifinė administracinė priemonė (nepasižyminti baudžiamumu) jau vien dėl to, jog atitinkamos nuostatos skirtos tik tiems ūkio subjektams, kurie laisva valia nusprendė pasinaudoti paramos schema žemės ūkio sektoriuje (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Łukasz Marcin Bonda, C-489/10, 30 p. ir jame nurodyta praktika).

  Taip pat LVAT nutartyje pasisakė, kad nustačius, jog projektas nustatytais terminais nebuvo įvykdytas nesant išskirtinių priežasčių, projekto tikslai bei rezultatai nebuvo pasiekti, iš esmės pažeistos paramos sutarties sąlygos, dėl ko pritaikyta sankcija – neskirti paramos ir nutraukti sutartį – nėra pernelyg griežta.

• LVAT 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1399-822/2020

  LVAT konstatavo, jog Pareiškėjos pateiktuose susitarimuose minimi žemės sklypai priklauso Lietuvos Respublikai, o tai reiškia, kad susitarimuose nurodytų sklypų valdymo teisė nepriklauso tiems asmenims, su kuriais pareiškėja sudarė susitarimus dėl leidimo naudotis žemės sklypais. Pareiškėja nepateikė žemės savininkų leidimo subnuomai tretiesiems asmenims, su kuriais sudarė susitarimus. Nors remiantis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, 18 punktu toks sutikimas yra būtina sąlyga subnuomai.

  Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalį valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Galimybė sudaryti jungtinės veiklos sandorį, kurio objektas būtų valstybinė žemė, kituose įstatymuose nenumatyta.

  CK 6.491 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, įkeisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje aiškiai įtvirtintas draudimas valstybės ir savivaldybių turtą perduoti kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims ar kitaip susieti su turtu jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės, pagal kurią šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Taigi ne tik Valstybinės žemės nuomos, bet ir subnuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Taigi sandoriai dėl valstybės ar savivaldybių turto gali būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėja žemės ūkio veiklą vykdo sus savo šeimos nariais, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl teisėto žemės valdymo. 

  Pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 18 punktą nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Sutikimas subnuomoti žemės sklypą (jo dalį) gali būti duodamas tik tada, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu išnuomotas statinys ar įrenginys (jo dalis), kuriems eksploatuoti reikia tik žemės sklypo dalies, nuomininkas privalo pateikti nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėta išnuomotam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga ir prašoma subnuomoti žemės sklypo dalis ir nustatytas jos dydis. Sutikime subnuomoti žemės sklypą (jo dalį) įrašoma, kad subnuomotame žemės sklype (jo dalyje) draudžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius. Taigi nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-964-261/2020). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad NŽT būtų davusi sutikimą pareiškėjai subnuomoti ginčo žemės sklypus, todėl ginčo žemės sklypai negalėjo būti teisėtai naudojami.

• LVAT 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1393-822/2020

  LVAT Pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti VAAT sprendimą, nes apeliaciniame skunde nebuvo pateikta motyvų, nuneigiančių VAAT sprendime padarytas išvadas.

  VAAT Pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą nurodydamas, kad Patikros vietoje ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas, jos pagrįstumu ir objektyvumu nėra pagrindo abejoti. Taip pat prie Ataskaitos pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti Patikros vietoje atlikimo dieną nustatyti pažeidimai. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad patikra atlikta neteisingai ar nesilaikant nustatytų taisyklių, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog patikros metu nustatyti pažeidimai yra priimamų sprendimų pagrindas. Pažymėtina tai, kad pati pareiškėja dalyvavo Patikroje vietoje, tačiau paaiškinimų nepateikė. Taip pat pažymėjo, kad Pareiškėja neįrodė valdymo teisės į visus deklaruotus žemės sklypus, pateikė teismui 2019 m. sausio 21 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Karsakiškiu seniūnijos raštą, kuriame nurodyta, kad pareiškėja žemės sklypus laiku šienavo, laiku suardavo, išlaikydama juodąjį pūdymą. VAAT kritiškai vertino šį įrodymą, nes NMA paraiškos deklaruotų duomenų patikrą vietoje atliko 2016 m., o Karsakiškiu seniūnijos raštas parašytas 2019 m., praėjus ilgam laiko tarpui nuo patikros vietoje. VAAT konstatavo, kad NMA, priimdama ginčijamą sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jos veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

• LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinė byla Nr. eA-2072-756/2020

  LVAT nurodė, kad skaičiuojant sankciją, skaičiuojama ne nuo likutinės technikos vertės, o nuo paramos sumos. Pareiškėjo pateiktos sankcijos apskaičiavimo galimybės atsižvelgiant ir į transporto priemonės nusidėvėjimą bei technikos likutinę vertę teisės aktai nenumato (Administravimo taisyklės.), t. y. apskaičiuojamas susigrąžintinų lėšų atitinkamas procentas nuo paramos sumos. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad transporto priemonė pažeidimo padarymo metu buvo jau įgyvendinusi dalį projektu siekiamų tikslų ir dėl to jos likutinė vertė buvo sumažėjusi, padarytų išvadų nepaneigia ir negali būti vertinama kaip išimtis, kurios teisinis reguliavimas nenumato.

• LVAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1700-525/2020

  LVAT konstatavo, jog Įgyvendinimo taisyklių 20.6 papunktyje yra tiesiogiai įvardinta, kokius ir kada išduotus dokumentus turi pateikti asmuo, siekiantis gauti paramą. Be kita ko, nustatyta, kad jei paskolą planuoja suteikti fizinis asmuo, paramos siekiantis asmuo kartu su paramos paraiška turi pateikti šio fizinio asmens sutikimą dėl paskolos suteikimo ir banko sąskaitos išrašą, išduotą ne anksčiau kaip 10 darbo dienų iki paramos paraiškos pateikimo, pasirašytą banko darbuotojo. NMA 2018 m. gegužės 16 d. išsiuntė pareiškėjui paklausimą dėl projekto atitikties Įgyvendinimo taisyklių tinkamumo kriterijams nustatymo. NMA šiuo paklausimu, be kita ko, suteikė pareiškėjui galimybę pateikti trūkstamus paskolą pagrindžiančius dokumentus, kurie atitiktų Įgyvendinimo taisyklių 20.6 papunktyje nustatytus reikalavimus. Byloje nustatyta, kad Paraiškos teikimo NMA metu pareiškėjas nepateikė nei fizinio asmens, iš kurio siekia skolintis ir šiomis skolintomis lėšomis užtikrinti finansavimo šaltinį, sutikimo, nei to paties fizinio asmens banko sąskaitos išrašo, kuris būtų išduotas ne anksčiau nei 10 darbo dienų iki Paraiškos pateikimo. Todėl NMA priėmė teisėtą ir pagrįstą 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. BR-223 neskirti paramos pareiškėjui, jį panaikinti nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai, nėra pagrindo panaikinti VAAT ir LAGK  sprendimų.

• LVAT 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-261/2020

  LVAT atmetė Pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 ir Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės aiškiai nustato pareigą turėti žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus. Nurodė ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalį valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Galimybė sudaryti jungtinės veiklos sandorį, kurio objektas būtų valstybinė žemė, kituose įstatymuose nenumatyta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 18 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties projekte nurodoma, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Taigi, nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad NŽT būtų davusi sutikimą pareiškėjui subnuomoti ginčo žemės sklypus, todėl ginčo žemės sklypai negalėjo būti teisėtai naudojami. LVAT nurodė ir tai, kad NMA tinkamai pagal TI taisyklių nuostatas taikė sankcijas už bl3/bl9 plotus bei 0,01 ha susikertantį plotą.

• LVAT 2020 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2372-629/2020

  LVAT konstatavo, kad siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus, Reglamentu Nr. 2988/95 nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus (Reglamento Nr. 2988/95 1 str. 1 d.). Reglamento Nr. 2988/95 taikymo srityje „pažeidimas“ yra suprantamas kaip bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas (Reglamento Nr. 2988/95 1 str. 2 d.). Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo. Tačiau senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis, lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal 6 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina ir tai, kad valstybės narės išlaiko teisę taikyti ilgesnį laikotarpį nei atitinkamai numatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (Reglamento Nr. 2988/95 3 str. 3 d.).

  Teisingumo Teismas savo formuojamoje jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog, priimdamas Reglamentą Nr. 2988/95, ypač jo 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, Bendrijos / Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė įtvirtinti bendrą šiai sričiai taikomą senaties termino taisyklę, kuria siekė apibrėžti visose valstybėse narėse taikomą minimalų terminą ir atsisakyti galimybės susigrąžinti iš Bendrijos biudžeto nepagrįstai gautas sumas, nuo ginčijamoms išmokoms reikšmingo pažeidimo padarymo praėjus ketveriems metams (žr., pvz. Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo Corman, C‑131/10, 39 punktą; 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo Ze Fu Fleischhandel et Vion Trading, C‑201/10 ir C‑202/10, 24 punktą; 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo Chambre de commerce ir d'industrie de l'Indre, C-465/10, 52 punktą). Esant Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalyje numatytai galimybei valstybės narės išlaiko didelę diskreciją nustatyti ilgesnius senaties terminus, kuriuos ketina taikyti, kai padaromas Europos Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis pažeidimas (žr., pvz., Teisingumo Teismo sprendimo byloje Corman, C-131/10, 54 punktą, sprendimo byloje Ze Fu Fleischhandel ir Vion Trading, 26 punktą).

  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-155-858/2017 išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad sąvoka „kompetentinga institucija“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, reiškia instituciją, turinčią kompetenciją imtis aptariamų su tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusių veiksmų, todėl nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių nei dėl sąvokos „kompetetinga institucija“ aiškinimo, nei dėl FNTT kompetencijos Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos aspektu, todėl įvertinus tai, kad teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo iniciatyva (ex officio), pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas kreiptis į Teisingumo Teismą atmetamas kaip nepagrįstas.

  FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas laikytinas susijusiu su byloje vertinamais konkrečiais atsakovo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendime nurodomais pareiškėjo pažeidimais, t. y. atliekamas ikiteisminis tyrimas, be kita ko, apima ir pareiškėjo vykdyto Projekto tyrimą, ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktas pareiškėjo veiksmų vertinimas dėl konkretaus įsigyto turto (kepimo įrangos bei dviejų automobilių), pareiškėjas supažindintas su FNTT atliekamu tyrimu ir dėl jo aplinkybių buvo apklaustas. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad FNTT 2016 m. lapkričio 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas nutraukė Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto senaties termino eigą.

• LVAT 2020 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1935-756/2020

  Teisėjų kolegija, tikrindama pirmąją skundžiamą teismo sprendimo dalį, pažymi, kad ginčijamo NMA Sprendimo priėmimo metu nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. įsigaliojusi EKO taisyklių 54.5 punkto redakcija nebuvo priimta ir negaliojo. Taigi NMA, priimdama Sprendimą 2018 m. gegužės 25 d., negalėjo vadovautis nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. įsigaliojusia EKO taisyklių 54.5 punkto redakcija, kurią priimdamas skundžiamą sprendimą taikė teismas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas, tikrindamas ginčijamo administracinio teisės akto teisėtumą ir pagrįstumą, įprastai vadovaujasi tokio akto priėmimo metu (ar iki tokio akto priėmimo) galiojusiomis teisės aktų normomis, nes vadovavimasis teisės aktų normomis, įsigaliojusiomis po tikrinamo administracinio teisės akto priėmimo, būtų nesuderinamas su lex retro non agit (lot. įstatymas negalioja atgal) principu (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-2-556/2020).

  Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas neturėjo jokio pagrįsto pagrindo nukrypti nuo minėtos lex retro non agit principu pagrįstos taisyklės ir taikyti nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. įsigaliojusią EKO taisyklių 54.5 punkto redakciją, kuri, kaip minėta, tikrinamo ginčijamo NMA Sprendimo priėmimo metu nebuvo priimta ir negaliojo. Priešingu atveju iš NMA būtų reikalaujama tiek faktiškai, tiek teisiškai neįmanomo dalyko, t. y. Sprendimo priėmimo metu vadovautis nepriimta ir neįsigaliojusia teisės akto nuostata, o tai šiuo atveju būtų nesuderinama nei su bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nei su impossibilium nulla obligatio est principu (lot. niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma) ar teisinio tikrumo principu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismas neturėjo pagrindo taikyti EKO taisyklių 54.5 punkto redakciją, įsigaliojusią nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. Tuo pagrindu pripažintina, kad skundžiama pirmoji teismo sprendimo dalis negali būti vertinama kaip tinkamai motyvuota, t. y. padaryta išvada dėl NMA Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui sumažinta parama už derliaus nebuvimą atitinkamose KŽS, negali būti vertinama kaip pagrįsta, nes teismas tokią išvadą grindė nepagrįstai vadovaudamasis tik nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. įsigaliojusia EKO taisyklių 54.5 punkto redakcija, kuri, kaip konstatuota, šiuo atveju netaikytina.

• LVAT 2020 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1109-415/2020

  LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino visas šiam ginčui išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes, o tai, kad teismo išvados pagrindė atsakovo veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumą, negali būti pripažįstama atsakovo argumentų atkartojimu, t. y. teisinio vertinimo aspektu, nėra pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas yra be motyvų.

• LVAT 2020-04-01 nutartis administracinėje byloje nr. eA-150-502/2020

  Dėl proporcingumo: griežčiausia poveikio priemonė paramos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtas paramos lėšas turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis yra negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai, t. y. kai padaryti pažeidimai prieštarauja šiems tikslams ir uždaviniams, dėl ko paramos projektas gali nepasiekti tų tikslų ir uždavinių dėl kurių jis buvo sukurtas. Pavyzdžiui, tai galėtų būti tokie pažeidimai, kaip nustojimas vykdyti projektą; pakeitimas pagal sutartį remiamos veiklos, kurių (pažeidimų) pats pobūdis parodo, kad yra nebesiekiama paramos projekto uždavinių ir tikslų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pobūdžio poveikio priemonė yra pagrįstai skiriama, kai neįvykdomi paramos sutartimi prisiimti įsipareigojimai, nepasiekiami projekto tikslai.

• LVAT 2020-04-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-628-602/2020

  LVAT konstatavo, kad Reglamento Nr. 809/2014 3 straipsnis, įtvirtinantis paramos gavėjo teisę atsiimti paraišką, Taisyklių 75 ir 76 punktai, nustatantys konkrečias nuostatas kaip paramos gavėjas gali įgyvendinti Reglamente Nr. 809/2014 įtvirtintą teisę atsiimti paraišką, negali būti aiškinami taip, kad paramos gavėjui būtų sudaryta galimybė gauti paramą, jeigu paramos gavėjo veiksmai gali būti vertinami kaip sukčiavimas, ar piktnaudžiavimas teise, nustatomi pažeidimai.

  Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad NMA pareiškėją apie planuojamą atlikti patikrą vietoje informavo telefonu 2017 m. rugsėjo 25 d., patikra pradėta tą pačią dieną po tai, kai pareiškėjas buvo informuotas apie patikrą. Pareiškėjas neginčijo fakto, kad buvo informuotas apie ketinimą atlikti Patikrą vietoje.

  NMA teisingai akcentavo, kad 76 laukuose iš 92 laukų, kurių buvo prašoma atsisakyti, Patikros vietoje metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė Taisyklėse numatytų žemės veiklos vykdymo kriterijų. Pareiškėjas negalėjo atsisakyti 2017 m. spalio 5 d. pareiškime dalies nurodytų laukų, nes juose Patikros vietoje metu buvo nustatyti pažeidimai, o pareiškėjas jų nenuginčijo.

• LVAT 2020-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-598-756/2020

  LVAT konstatavo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kad NMA priimdama 2018 m. sausio 15 d. sprendimą nepagrįstai vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 17.10 ir 17.18 punktais, kuriuose numatyta dalis tinkamumo gauti paramą sąlygų ir reikalavimų. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 17.10 punktą „Statiniai ir žemė po esamais ir (arba) numatomais statyti statiniais pareiškėjo gali būti nuomojami arba kitaip užtikrinamas teisėtas naudojimasis jais ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui nuo paramos paraiškos pateikimo datos“, o pagal Įgyvendinimo taisyklių 17.18 punktą „jei projekte numatyti statybos (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas) ar infrastruktūros įrengimo darbai, kartu su paramos paraiška pateikiamas statinio techninis projektas arba projektiniai pasiūlymai su statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto vertės skaičiavimu. Statinių techninis projektas (pateikiamos statinio techninio projekto, bendroji, sklypo sutvarkymo (sklypo plano), architektūros, technologijos, aplinkos apsaugos, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalys) ir statybą, rekonstravimą ar kapitalinį remontą leidžiantis dokumentas pateikiami iki pirmojo mokėjimo prašymo.“

  LVAT pripažino, kad NMA pagrįstai konstatavo, jog trečiasis žemės sklypas, o tai reiškia ir pareiškėjos siekiamas Projekto įgyvendinimo vietos keitimas, neatitinka tinkamumo gauti paramą sąlygų ir reikalavimų. Taigi pareiškėjos siekiamas Projekto įgyvendinimo vietos pakeitimas turi įtakos jos atitikčiai tinkamumo gauti paramą sąlygoms ir reikalavimams (Administravimo taisyklių 1741 p.), t. y. šis pakeitimas panaikintų pareiškėjos atitiktį tinkamumo gauti paramą sąlygoms ir reikalavimams. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Projekto įgyvendinimo vietos keitimas yra negalimas, be to teisėjų kolegijos vertinimu, niekuo nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad nagrinėjamu atveju NMA atsisakius pakeisti Projekto įgyvendinimo (sandėlio statybos) vietą buvo pažeisti teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo (saugumo) principai, o aplinkybė, kad NMA vieną kartą pareiškėjai leido pakeisti sandėlio statybos vietą (tai buvo padaryta NMA 2016 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. BR6-8439, nustačius, kad nebuvo gautas savivaldybės leidimas statyboms pirmajame žemės sklype (Komisijos b. l. 144–145), savaime nereiškia, kad pareiškėja įgijo teisę į Projekto įgyvendinimo (sandėlio statybos) vietos keitimą bet kuriuo atveju ateityje, kadangi tam turi būti teisinis pagrindas, kuris šioje byloje nenustatytas.

• Dėl paskundimo termino/ NMA sprendimo įteikimo/ Skelbimo Portale

  LVAT 2020-04-15 nutartis a. b. eA-3728-261/2020

  Dėl sutartyje įtvirtinto termino apie sprendimo įteikimą: Termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo sprendimo, kurį ginčija pareiškėjas, sužinojimo ir termino skundui paduoti skaičiavimui nėra svarbu kokiu būdu buvo pranešta pareiškėjui apie skundžiamą aktą ar registruotu laišku ar paprastu. Svarbi tik ta aplinkybė, nuo kurios datos pareiškėjui tapo žinomas priimtas sprendimas. Pagal sutartį pranešimai yra laikomi įteiktais praėjus 7 darbo dienoms po jų išsiuntimo paštu, todėl LVAT teisėjų kolegija remiasi šiuo terminu ir sutinka, kad pasibaigus 7 darbo dienoms po pranešimo išsiuntimo prasideda skundo padavimo teismui terminas.

  Dėl NMA sprendimų išsiuntimo per portal: sprendimas buvo paskelbtas ir NMA informaciniame portale https://portal.nma.lt. Ši aplinkybė paneigia pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą pagrįstumą, kadangi jis būdamas atidus bei rūpestingas turėjo galimybę susipažinti su skundžiamu Sprendimu bei pateikti skundą teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Informavimas informaciniame portale ir laišku yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas apie priimtą sprendimą buvo informuotas pakankamai, kad galėtų realizuoti savo teisę į gynybą.

  Dėl termino nustatymo: sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo.

• LVAT 2020-04-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1023-525/2020

  LVAT tenkino NMA apeliacinį skundą ir panaikino VAAT sprendimą bei atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad Taisyklės reglamentuoja, kad parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus, kurie turi būti sutvarkyti iki metų, einančių prieš paraiškos teikimo (einamuosius) metus gruodžio 1 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, NMA gavus iš ŽŪIKVC patikslintus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis, kurie buvo nustatyti 2017 m. birželio 15 d., ir įvertinus, jog KŽS Nr. esantis laukas Nr. 1 yra netinkamas paramai gauti, t. y. patenka į bl9 plotą, parama už šį lauką negalėjo būti mokama. Atsižvelgiant į tai, NMA pagrįstai priėmė Sprendimą, kuriame įvertino tai, kad ginčo laukas yra netinkamas paramai plotas, turėjęs įtakos skolos susidarymui.

• LVAT 2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2658-624/2020

  Pasitikėjimo linija gautas pranešimas, kad Pareiškėjos deklaruotuose juodųjų serbentų uogynų (JSU) laukuose nėra serbentų. Atlikus patikrą JSU laukuose nerasta. Pareiškėjai dėl neteisingo deklaravimo pritaikyta ilgalaikė sankcija, išsiųstas Sprendimas dėl 17 652,60 Eur susigrąžinimo. Pareiškėja skundą grindė tuo, jog nebuvo informuota apie patikrą, todėl jai nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti, 2017 m. spalio 4 d. paskelbta ekstremalia situacija dėl nepalankių oro sąlygų. Pareiškėjos teigimu JSU dėl nepalankių oro sąlygų nunyko, o formalus pažeidimas – NMA neinformavimas apie tai negali sudaryti pagrindo taikyti sankcijas.  Pareiškėjos teigimu laukai buvo suarti, todėl Patikros metu ir nerasta JSU.

  VAAT atmetė Pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą ir sprendime pasisakė, kad:

  1) Nagrinėjamu atveju pareiškėja įrodymus (hidrometeorologinę pažymą), pagrindžiančius priežastis, kurios, pareiškėjo teigimu, lėmė Taisyklių 96 punkte nurodyto įpareigojimo neįvykdymą, pateikė teismui, skunde nurodydama, jog laikytina tik formaliu pažeidimu, su kuo teismas kategoriškai nesutinka. Byloje nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų skyriaus Meteorologinių stebėjimų poskyrį kreipėsi tik 2018 m. spalio 25 d. (po skundžiamo Sprendimo priėmimo), o pažyma apie hidrometeorologijos sąlygas surašyta 2018 m. spalio 31 d., taigi akivaizdu, kad pareiškėja kreipėsi į atitinkamą instituciją dėl konkrečių įrodymų dėl iškritusių kritulių gavimo praleidusi Taisyklių 96 punkte numatytą terminą, o tai įrodo pačios pareiškėjos nerūpestingumą. Teismo vertinimu, NMA turėjo teisinį pagrindą išvadai, kad pareiškėja atsakovės tinkamai neinformavo apie galimą force majeure aplinkybių atsiradimą. Pareiškėja neįvykdė įsipareigojimo per 15 darbo dienų informuoti NMA apie nenugalimos jėgos aplinkybes, bei pateikti tai pagrindžiančius dokumentus, todėl ji prarado teisę remtis šia aplinkybe kaip pateisinančia. Toks pažeidimas nėra vien tik formalus pažeidimas. Laiku neinformavusi apie nenugalimos jėgos aplinkybes ir uogynų sunykimą pareiškėja sukūrė situaciją, kurioje atsakovė negalėjo efektyviai kontroliuoti kaip pareiškėja vykdo įsipareigojimus pagal pateiktą paraišką.

  2) Liudytojo parodymai dar kartą patvirtina, kad NMA patikros metu juodųjų serbentų uogynų pareiškėjos deklaruotuose laukuose nebuvo, o tai reiškia, kad atsakovės padaryta išvada, kad pareiškėjos laukuose nebuvo vykdoma deklaruota žemės ūkio veikla, buvo teisinga. Į bylą pateiktos atsakovės fotonuotraukos taip pat patvirtina situaciją, kuri buvo laukus tikrinant 2018 m. kovo 29 d. Prie pateiktų fotolentelių aiškiai nurodyti kontrolinių žemės sklypų numeriai, paraiškos numeris, pažeidimo fiksavimo data. Teismas neturi pagrindo abejoti NMA darbuotojo patikros metu užfiksuotais neatitikimais.

  3) Pareiškėjos argumentas, kad 2017 m. Paraiškos pateikimo metu juodųjų serbentų sodinukai buvo auginami, nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėja veiklą tęsė einamaisiais metais. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad pareiškėja turi būti aktyvi ir tinkamai vykdyti žemės ūkio veiklą, aktyviai ūkininkauti, vadovaudamasi Taisyklėse nustatytais žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijais, t. y. šiuo atveju būtinas veiklos tęstinumas, jos išlaikymas, ne tik sodinukų įsigijimas ir jų pasodinimas, nes pareiškėjas įsipareigoja ir privalo ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla deklaruotame plote, už kurį teikiama parama. Būtent tokia išvada prieinama sistemiškai aiškinant Taisyklių III skyriaus ir MPŪV taisyklių 16 punktą, iš kurių matosi, kad reikalavimai žemės ūkio veiklai yra tęstinio pobūdžio.

  4) Akivaizdu, kad pareiškėja žinojo apie atliktą Patikrą, tačiau dėl jos pačios neveikimo nebuvo galimybių tinkamai įteikti Patikros ataskaitos. Nagrinėjamoje situacijoje teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pareiškėjos elgesį (tiek neinformuojant atsakovės apie suartus ginčo laukus dėl per didelio kritulių kiekio, tiek nebendradarbiaujant su atsakove (nepateikiant elektroninio pašto adreso, neatsiimant pašto siuntų), tiek gavus atsakovės priimtus administracinius aktus)), pritaria NMA padarytai išvadai, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai, mėgindama ginti savo teises. Priešingai nei teigia pareiškėja, teismo vertinimu, atsakovė elgėsi objektyviai ir tinkamai vykdė savo funkcijas, stengdamasi padėti pareiškėjai tinkamai įgyvendinti jos teisę į paramą.

  5) NMA nėra įtvirtinta pareiga apie numatomas vykdyti patikras vietoje informuoti pareiškėjus. Tokia pareiga NMA nenustatyta ir nacionalinio lygmens teisės aktuose. Akcentuotina, kad patikrų vietoje tikslas – paramos skyrimo reikalavimų atitikties arba kompleksinio paramos susiejimo patikrinimas, todėl pranešimas apie būsimą patikrą tam tikrais atvejais gali pakenkti kontrolės tikslams.

  6) Teismo vertinimu, ginčijame Sprendime NMA aiškiai nurodė faktines aplinkybes ir jas susiejo su konkrečiomis teisės normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, Sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas antspaudu.

  LVAT paliko galioti VAAT sprendimą, kuriuo Pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas. LVAT sprendime pasisakė, kad pareiškėjas, siekiantis gauti paramą, įsipareigoja užsiimti žemės ūkio veikla ir laikytis nustatytų jos (žemės ūkio veiklos) vykdymo kriterijų, todėl aplinkybė, kad augalai yra pasodinti, nereiškia, kad įsipareigojimas yra įvykdytas. Taip pat LVAT pažymėjo, kad pareiškėjas, negalintis įvykdyti įsipareigojimų, prisiimtų teikiant paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius NMA, teisės gauti išmokas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure ir išimtinės aplinkybės), iš jų – ir dėl didelės gaivalinės nelaimės, turinčios didelį poveikį valdai (Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 d. 3 p.), nepraranda tik tada, kai toks faktas yra patvirtinamas. Ekstremalios oro sąlygos – neįprastai didelis kritulių faktas tam tikroje teritorijoje – savaime nepatvirtina didelio poveikio konkrečiai valdai.

• LVAT 2020 m. kovo 18 d. nutartis administracin4je byloje Nr. eA-1406-662/2020

  LVAT konstatavo, kad pareiškėja įsipareigojo Projekto kontrolės laikotarpiu atitikti nustatytus ekonominio gyvybingumo kriterijus (Paramos sutarties 17.1 ir 17.10 punktai). Būtent šiuose Paramos sutarties punktuose aiškiai nurodyta, ką pareiškėja įsipareigoja pasiekti (tame tarpe pasiekti projekto priežiūros rodiklius, t. y. gauti grynąjį pelną). Atsižvelgiant į tai atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad ji nebuvo įsipareigojusi pasiekti pelningumo rodiklių. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prieš teikdama Paraišką dėl paramos gavimo įgyvendinant projektą, pareiškėja privalėjo įvertinti savo galimybes bei rizikas, susijusias su projekto įgyvendinimu ir įgyvendinimo rodiklių pasiekimu.

  Nurodė ir tai, kad LVAT nagrinėdamas pareiškėjos analogiško pobūdžio ginčą (tik už 2016 metus) konstatavo (2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3810-629/2019), kad nenustatė pagrindo naikinti atsakovo sprendimo dalį dėl paramos dalies susigrąžinimo nepasiekus grynojo pelno rodiklio, todėl, šiuo atveju nėra jokio pagrindo kurti naują precedentą ir nukrypti nuo suformuotos LVAT  praktikos 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3810-629/2019.

• LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-384-415/2020

  Teisėjų kolegija, nepagrįstais pripažino apeliacinio skundo argumentus, kad šiuo atveju egzistavo teisinis pagrindas taikyti Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio nuostatą, pagal kurią valstybės narės gali pripažinti force majeure (nenugalima jėga) ar išimtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą inter alia (be kita ko), ilgalaikio paramos gavėjo profesinio nedarbingumo atvejį, nes pareiškėjai neterminuotam laikotarpiui yra nustatytas neįgalumas – 35 proc. darbinumo lygis, ir netaikyti paramos sumažinimo., darydama išvadą, kad force majeure (nenugalima jėga) ar išimtinės aplinkybės, kurioms esant valstybės narės turi pagrindą nereikalauti iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą, turi kilti projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Kitaip aiškinant šias nuostatas paramos gavėjas teisinių padarinių pažeidus prisiimtus įsipareigojimus taikymo aspektu dėl savo neįgalumo (šios bylos kontekste) taptų privilegijuotas per se (pats savaime) ir nuo pat paraiškos teikimo momento, o tai nedera su visuotinai tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinėje teisėje pripažįstamais bei taikomais lygiateisiškumo ir teisingumo principais.

  LVAT taip pat nurodė, kad Pareiškėjai neįgalumas nustatytas 2008 m. Taigi, Paraiškos dėl paramos teikimo metu ji jau buvo neįgali ir nepaisant šios aplinkybės prisiėmė Paraiškoje nurodytus įsipareigojimus dėl Projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių, o tai suponuoja, kad prievolinių santykių susiformavimo metu pareiškėjai jau buvo žinomos aplinkybės, ribojančios jos darbingumą. Nepaisant to ji prisiėmė prievolę įsipareigojimus vykdyti deklaruotomis sąlygomis, taigi prisiėmė ir visas rizikas, galinčias kilti dėl prievolių nevykdymo.

• LVAT 2020-01-15 sprendimas a. b. A-2547-415/2019

  NMA laikė, kad avansinis mokėjimas buvo atliktas prieš išsiunčiant kvietimus dalyvauti apklausoje ir pasirašant sutartį. Įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos lėšos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse (Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 3D-265 redakcija). Administravimo taisyklėse nustatyta, kad pareiškėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų tinkamos finansuoti, prekes ir paslaugas įsigytų pagal Pirkimų taisykles (Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones prekių, paslaugų ar darbų pirkimų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 „Dėl Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių patvirtinimo“. Pirkimų taisyklių 4 punkte nustatyta, kad perkant konkurso būdu, pirkimas prasideda apie jį paskelbus; perkant apklausos būdu – kai pirkimo komisija, pirkimo vykdytojas ar pirkimo organizatorius kreipiasi į tiekėją, prašydamas pateikti perkamų prekių, paslaugų ar darbų kainas ir sąlygas. Pirkimo taisyklių 5.1 punkte nustatyta, kad pirkimas pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis. Sprendimo 31 punkte nurodyti avansiniai mokėjimai atlikti iki pirkimo sutarties sudarymo, nepasibaigus pirkimo procedūroms, nustatytoms Pirkimų taisyklėse, o tai, vadovaujantis Administravimo taisyklių 153.2 papunkčiu, yra teisinis pagrindas atsakovui pripažinti, kad tokios išlaidos yra netinkamos finansuoti. Ginčo teisinių santykių specifika lemia, jog pareiškėjos, kaip rangos teisinių santykių šalies, veiksmams esminę reikšmę turi prievoliniai teisiniai santykiai, kylantys iš pareiškėjos, kaip paramos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų siekiančio asmens teisinės padėties. Būtent tai suponuoja jos teisių rangos teisiniuose santykiuose įgyvendinimo apribojimus. Paramos sutartyje ir rangos sutartyje dėl avansinių mokėjimų teisės nebuvo susitarta. Pirkimo taisyklių 52 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartis po konkurso ar apklausos gali būti keičiama tik paaiškėjus, jog jai tinkamai įvykdyti būtina daryti pirkimo sutarties pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams. Pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su atitinkamu NMA teritoriniu paramos administravimo skyriumi (išskyrus atvejus, kai sutarties vertė neviršija 28 962 (dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų) eurų, taip pat kai keičiamo pirkimo objekto dalies vertė neviršija 5 proc. visos pirkimo sutarties vertės). Šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Taigi avansinis mokėjimas, kai tokia galimybė neįtvirtinta sutartyje ar sutarties pakeitimai nesuderinti Pirkimo taisyklių 52 punkte nustatyta tvarka, yra negalimas.

• LVAT 2020-01-22 nutartis a. b. eA-149-822/2020

  Teismas nesutinka su argumentu, kad valstybinės žemės savininko sutikimas nėra reikalingas siekiant įregistruoti vieno iš partnerių nuomos pagrindu valdomus valstybinės žemės sklypus į žemės ūkio valdą, pirmiausiai atkreipė dėmesį į viešojoje teisėje galiojantį principą, jog yra leidžiama tik tai, kas tiesiogiai nurodyta. Teismas akcentavo Civilinio kodekso (6.553 str. 1, 3 d., 6.490 str., 6.491 str. 1, 2 d.) ir Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (18 p.), nuostatas, susijusias su tuo, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, išanalizavo Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 1 dalies nuostatas ir priėjo prie išvados, kad teisės aktuose įtvirtintos imperatyvios nuostatos, draudžiančios be valstybinės žemės savininko sutikimo pagal nuomos sutartį įgytas teises ir pareigas perleisti kitam asmeniui ar įkeisti kaip turtinį įnašą. Kai tokio sutikimo nėra, priešingai, byloje yra Tarnybos pateikti raštai, patvirtinantys, kad pareiškėjas deklaravo žemės sklypus neturėdamas atitinkamo sutikimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė Agentūrai dokumentų, patvirtinančių, jog jis teisėtai valdė deklaruotą plotą, pritartina Agentūros padarytai išvadai, kad pareiškėjas deklaravo didesnį žemės naudmenų plotą negu teisėtai valdė, todėl parama už šiuos laukus jam negalėjo būti skiriama. Kadangi deklaruotas ir nustatytas faktinis plotas skiriasi daugiau nei 50 proc., pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija pagal Taisyklių 81 punktą ir 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 640/2014. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais) įtvirtintas draudimas valstybės ir savivaldybių turtą perduoti kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims ar kitaip susieti su turtu jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

• LVAT 2020-02-05 nutartis adm. b. Nr. eA-3045-415/2020

  LVAT pažymėjo, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163, bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, o taip pat ir Paramos sutartyje reguliarios projekto įgyvendinimo stebėsenos sampratos turinys neatskleistas, todėl aiškinant pareiškėjos pareigų apimtis įsipareigojimo vykdyti reguliarią projekto įgyvendinimo stebėseną kontekste būtina pažymėti, kad tokio įsipareigojimo turinys vertintinas akcentuojant bendrą iš paramos projektams įgyvendinti kylančių prievolinių teisinių santykių specifiką.

  Tai suponuoja, kad reguliarios projekto įgyvendinimo stebėsenos teisinis režimas aiškintinas kaip apimantis visas ir bet kurias protingas ir proporcingas priemones bei būdus, užtikrinančius projekto rezultatų ir pasiekimų išsaugojimą projektą įgyvendinančiam asmeniui taikant ne vidutinius, o aukštus atidumo ir rūpestingumo standartus. Todėl atsakovo argumentai, kad pareiškėja privalėjo rūpintis skulptūrų apsauga ir priežiūra, pvz., įrengiant stebėjimo kameras, signalizaciją ar tvirčiau pritvirtinti pačias skulptūras, yra pagrįsti ir teisėjų kolegijos pripažįstami, kaip atitinkantys paramos gavėjams keliamus reikalavimus.

• LVAT 2020 m. vasario 19 d. nutartis a. b. Nr. eA-115-438/2020

  Trečiųjų asmenų nusikalstami veiksmai pareiškėjos atsakomybei, kylančiai paramos teisinių santykių pagrindu, turėtų esminę įtaką tik tuo atveju, jei minėtos protingos ir proporcingos priemonės būtų pritaikytos ir nepaisant jų projekto įgyvendinimo rezultatas nukentėtų - jam būtų padaryta žala. Šiuo atveju pareiškėja tinkamai nevykdė jai tenkančių pareigų taip, todėl nepaisant to, kad projekto rezultatas nukentėjo dėl trečiųjų asmenų nusikalstamų veiksmų, pareiškėjai teko pareiga savo sąskaita atkurti padėtį, buvusią iki žalos projekto rezultatams padarymo, o to nepadarius – pareiga grąžinti ginčo paramos sumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3045-415/2020).

  Pagal Reglamento (2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1974/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles) 47 straipsnio nuostatas force majeure ar išimtinėms aplinkybėms priskiriama paramos gavėjo mirtis; ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; didelės valdos dalies konfiskavimas, jei to nebuvo įmanoma numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną; didelė stichinė nelaimė, rimtai pakenkusi valdos žemei, epizootinė liga, paveikusi visą ar dalį ūkininko gyvulių. Reglamento 47 straipsnyje nurodytų force majeure ar išimtinių aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir nacionaliniu teisiniu reglamentavimu negali būti plečiamas ar teismų praktikoje plečiamai aiškinamas.  Aplinkybė - vagystė, nepriskirtina Reglamento 47 straipsnyje nurodytų force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijai, dėl ko pareiškėjas šiuo pagrindu negali būti atleistas nuo atsakomybės už sutarties reikalavimų pažeidimus. Teisiniams santykiams, kurie yra reglamentuojami viešosios teisės normomis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, kaip taisyklė, yra netaikomos (CK1.1 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisiniai  santykiai yra visiškai  sureglamentuoti  viešosios teisės  normomis (Reglamentu, Administravimo, Įgyvendinimo taisyklėmis ir kt.), todėl taikyti civilinio kodekso nuostatų nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo argumentai, kurie siejami su kreditoriaus kalte, jo atsakomybe ir pan. pagal civilinio kodekso nuostatas yra nepagrįsti bei neteisingi, todėl atmetami.

• Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis c. B. e2A-109-538/200 Dėl teismingumo (administracinė ir civilinė tvarka) - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Pažymėtina, kad Specialiosios teisėjų kolegijos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys priimtos dėl ginčų, kuriuose buvo prašoma grąžinti paramą iš paramą gavusios asmens. Kai reikalavimas yra pareikštas dėl žalos, kurią lėmė Asociacijos vadovo neteisėti veiksmai, atlyginimo, ieškovės reikalavimas kildinamas iš civilinių teisinių santykių, todėl teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Dėl likvidavimo - CK 2.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, juridinių asmenų steigimo dokumentų nustatyta tvarka turi apie tai paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais arba paskelbti viešai vieną kartą ir pranešti raštu visiems kreditoriams. Atsakovas apie priimtą sprendimą likviduoti asociaciją įstatymo nustatyta tvarka viešai nepaskelbė ir nepranešė NMA, tokiu būdu užkirto NMA galimybę išsireikalauti nepagrįstai suteiktą paramą iš paramos gavėjos. Neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė ne tik neteisėtu paramos gavimu, bet ir neteisėtu neveikimu nepranešant kreditorei (NMA) apie Asociacijos likvidavimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neteisėtais veiksmais padarė ieškovei žalą, kurią sudaro nepagrįstai išmokėta parama, ši suma yra susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais, todėl atsakovas šią žalą ieškovei turi atlyginti (CK 6.245-CK 6.249 straipsniai).

• Teisėjų kolegija konstatavo, kad įrodymų naštos paskirstymo taisyklės suponuoja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šios taisyklės administraciniame procese kyla iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Šiuo atveju, Atsakovas (NMA) byloje įrodė visas reikšmingas aplinkybes, t. y. deklaruodama žemės plotus, pareiškėja nepateikė 0,18 ha žemės ploto valdymą patvirtinančių dokumentų, Atsakovo tai buvo nustatyta ir Taisyklėse numatyta tvarka bei terminais pareiškėja įpareigota tokius dokumentus pateikti, informacija pareiškėjai išsiųsta 2016 m. Paraiškoje pačios pareiškėjos pasirinktu būdu.

  Taigi, taikant nurodytas įrodymų naštos paskirstymo taisyklės darytina išvada, kad Atsakovas teisės aktuose nustatyta tvarka ir būdais konstatavo faktines aplinkybes, kad nesilaikyta nurodytų Taisyklių reikalavimų. Šios aplinkybės gali būti paneigiamos pareiškėjos visomis įrodinėjimo priemonėmis (ABTĮ 56 str. 1 d.). Šioje byloje pareiškėja neigdama Atsakovo nustatytas aplinkybes savo poziciją grindžia vien teiginiu, kad laukai nušienauti laikantis Taisyklių 8.1 punkte įtvirtintų reikalavimų, o augalijos būklė, nustatyta patikrų metu, atitinka situaciją, kuri natūraliai susiklosto po tokio ilgo laiko nuo nušienavimo. Tačiau šių savo argumentų ji nepagrindžia jokiais patikimais įrodymais, o tokiais galėtų būti laukų nušienavimo faktą, laikantis Taisyklių 8.1 punkto nuostatų, patvirtinantys dokumentai (pvz., technikos darbą laukuose liudijantys duomenys, specialiųjų žinių augalininkystės srityje turinčių fizinių ar juridinių asmenų išvados ir pan.). Pareiškėja neteikė tokių įrodymų, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, taikydama įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias administracines proceso taisykles, konstatuoti, kad paneigtos atsakovo nustatytos pažeidimo aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019).

• Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas (juridinis asmuo) yra pelno siekiantis ūkio subjektas, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką dėl juridiniam asmeniui keliamą didesnių atidumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimų ir jokių išimčių nėra nustatyta (žr., pvz., 2014 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2014). Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad minimizuotų jų poveikį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2004; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007; kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3-492/2019). Pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti aplinkybę, kad rinka yra dinamiška, taip pat turėjo įvertinti su užsienio rinka susijusias rizikas.

• Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių gauti tokių lėšų Projektui finansuoti, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-857/2014, 2016 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-398-492/2016). Nustačius, kad pareiškėjas pateikė Paraiškoje neteisingus duomenis ir dėl to jo Paraiška  nebūtų patekusi į atranką, t. y. iš viso nebūtų galėjusi pretenduoti į paramos skyrimą, pripažintina kad ginčijamas Agentūros sprendimas nepažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių, o toks paramos sumos sumažinimas yra adekvatus padarytiems pažeidimams.

  ŽŪM, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl NMA sprendimo,  paprašė Agentūrą peržiūrėti sprendimą dėl paramos pareiškėjui, tačiau šio sprendimo nepanaikino ir nedavė kitų imperatyvių nurodymų NMA. Kaip minėta, NMA sprendimo apskundimas ŽŪM nėra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, o Administravimo taisyklės vadovaujančiajai institucijai tiesiogiai nesuteikia diskrecijos panaikinti NMA sprendimą. Taigi ŽŪM sprendimas nagrinėjamu atveju gali būti vertinamas tik kaip rekomendacinio pobūdžio bei kaip vienas iš rašytinių įrodymų byloje, neturintis didesnės įrodomosios reikšmės prieš kitus įrodymus ir atspindintis tik ŽŪM poziciją nagrinėjamu klausimu.

• LVAT 2017 m. vasario 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-31-602/2017 pareiškėja prašė įpareigoti NMA pareiškėjai kompensuoti visą prašomą kompensuoti paramos sumą pagal mokėjimo prašymą. Toks reikalavimas priskirtas viešojo administravimo subjekto kompetencijai, todėl negali būti tenkinamas ir turi būti atmestas.

  Pareiškėjas skundė NMA raštą, kuriuo buvo informuotas apie paramos neskyrimą ir ŽŪM potvarkį, kuriuo nuspręsta projektui paramos neskirti. Paraiška atmesta, atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas yra ūkio subjektas, kuris užsiima žemės ūkio veikla ir prašė paramos paslaugų žemės ūkiui teikimo veiklai, nustatyta, kad Projektas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 17.3 papunkčio reikalavimo. Pareiškėjo planuojama vykdyti veikla – žemės frezavimas, Paraiškoje Pareiškėjas priskyrė veiklą kraštovaizdžio tvarkymui (EVRK kodas 81.30), bet NMA vertinimo metu nustatė, kad žemės frezavimas priskiriamas prie 01.61 klasės „Augalininkystei būdingų paslaugų teikimas“. Vadovaujantis Paslaugų žemės ūkiui sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 76 „Dėl Paslaugų žemės ūkiui sąrašo patvirtinimo“, 1 punktu, frezavimo paslauga yra priskiriama prie žemės ūkio paslaugų. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė Statistikos departamento išaiškinimą, kad jo planuojama vykdyti veikla priskirtina 43.12 klasei „Statybvietės paruošimas“.

  Pareiškėjas kreipėsi į VAAT, Pareiškėjo skundą atmetė. Sprendime VAAT pasisakė, kad Paraiškoje duomenų, kad pareiškėjas planuoja atlikti statybvietės paruošimo darbus, nėra, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo planuota vykdyti veikla buvo pagal EVRK 01.61 kodą ,,Augalininkystei būdingų paslaugų veikla“, kuri apima žemės ūkio paskirties žemės priežiūrą, t. y. žemės frezavimo darbus. Taip pat VAAT pasisakė, kad galiojantys teisės aktai nenustato reikalavimo NMA kreiptis į pareiškėją dėl papildomų dokumentų pateikimo atliekant Paraiškos vertinimo procedūrą, t. y. NMA neturi imperatyvios pareigos kreiptis į pareiškėją dėl papildomų dokumentų pateikimo. Kadangi NMA Paraiškos vertinimo metu nustatė neatitikimą Įgyvendinimo taisyklių 17.3 ir 17.6 punktų reikalavimams, todėl kreiptis į pareiškėją dėl kitų aplinkybių tikslinimo, pateikiant papildomus dokumentus, nebūtų užtikrintas VAĮ 3 str. 6 p. nustatytas efektyvumo principas (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3496-809/2019).

  Kai pareiškėjui apskaičiuotos paramos negalima pervesti dėl pateiktų neteisingų atsiskaitomosios sąskaitos duomenų, pareiškėjo mirties, kai valdos perėmėjų pagal paveldėjimo teisę nėra, arba kai valdos perėmėjas neinformuoja NMA apie valdos perėmimą, NMA kreipiasi į savivaldybę (pareiškėjo mirties atveju), prašant patikslinti paraiškos duomenis. Jei duomenys nepatikslinami per vienerius metus po prašymo savivaldybei išsiuntimo, parama anuliuojama. Teisinis reglamentas suponuoja, kad tik valdos perėmėjui įvykdžius pareigą patikslinti paraiškos duomenis jam išlieka teisė į išmoką. Tai, jog asmuo yra mirusio pareiškėjo įpėdinis, nėra teisinis pagrindas sprendimui dėl paramos lėšų išmokėjimo įpėdiniui ir nepaneigia sprendimo dėl paramos lėšų anuliavimo. (LVAT 2019-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1822-415/2019).

• LVAT 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2406-662/2019 Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė nurodydamas, kad Reglamento (ES) Nr. 640/2014 13 str. 3 p., nustatyta, kad išskyrus dėl force majore aplinkybių, paraiškos pakeitimus pakeitus po galutinės jų pateikimo dienos, sumažinamos 1 proc. už kiekvieną darbo dieną, o vėlavimas pateikti paraiškos pakeitimus pakeitus po galutinės jų pateikimo dienos nereiškia atsisakymo priimti apskritai, tačiau reiškia sankcijos taikymą. Tokią sankciją LVAT įvardijo kaip bendrosios prevencijos priemonę, kad paramos gavėjai paraiškas teiktų laiku ir tokiu būdu netrukdytų veiksmingam nacionalinių institucijų darbui, susijusiam su parama. LVAT pažymėjo, kad tokia pati nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 64.1 papunktyje. LVAT nurodė ir tai, kad galutinę duomenų pateikimo datą įtvirtina Reglamento (ES) 809/2014 13 str. 1 d., pažymėdamas, kad nei Reglamentu (ES) 809/2014, nei Reglamentu Nr. (ES) 2015/2333) nebuvo keičiama Reglamento (ES) Nr. 640/2014 13 str. 3 d., t. y. šio reglamento 13 str., numatantis sankcijų taikymą už vėlavimą, nebuvo panaikintas, tačiau valstybėms narėms Reglamentu Nr. (ES) 2015/2333 buvo suteikta prerogatyva nuspręsti, ar leisti keisti paraiškos turinį bei nustatyti galutinę tokio keitimo datą.

• LVAT 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-852-492/2019 tenkino NMA apeliacinį skundą ir panaikino VAAT sprendimą dalyje dėl NMA sprendimo panaikinimo dalyje dėl sankcijos žalinimo išmokai. LVAT sutiko su NMA apeliacinio skundo argumentais, kad Reglamento Nr. 640/2014 19 straipsnio 1 punkto 1 pastraipa nustato, kad jeigu 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės, plotas, deklaruojamas siekiant gauti išmokas pagal bet kurią su plotais susijusią pagalbos sistemą arba paramos priemonę, viršija pagal 18 straipsnį nustatytą plotą, pagalba apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą dvigubu aptiktu skirtumu, jei tas skirtumas didesnis kaip 3 proc. arba du hektarai, bet ne didesnis kaip 20 proc. remiamo ploto. Atsižvelgdamas į minėtas Reglamento 17 straipsnio nuostatas, LVAT konstatavo, kad programa Žalinimo išmoka yra su plotais susijusi pagalbos sistema, ko neįvertino pirmosios instancijos teismas, o NMA apeliacinio skundo argumentas, kad ploto neteisingo deklaravimo atveju turi būti taikomos administracinės nuobaudos kaip tai nustatyta 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte, laikytinas pagrįstu. LVAT pripažino ir tai, kad NMA taip pat pagrįstai nurodė, kad nepaisant to, jog Taisyklių 86 punktas, nukreipiantis į Reglamento 3 skirsnį, neturi nuorodos į 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nėra kliūtimi jas taikyti, nes Reglamento Nr. 640/2014 nuostatos taikomos tiesiogiai. Be to LVAT nurodė, kad VAAT iš esmės nevertino, kokio pobūdžio pažeidimai buvo nustatyti patikrinimo metu, ar jie buvo susiję su netinkamu plotų deklaravimu ir pateko į Reglamento 2 skirsnio taikymo sritį, ar susiję su reikalavimais žalinimo išmokai, įtvirtintais 3 skirsnio 24-27 straipsniuose, ar apskritai galėjo būti pagrindas taikyti administracines nuobaudas pagal 28 straipsnio 1 dalies nuostatas.

• Administracinė byla Nr. eAS-343-1062/2019 nutartis, kur LVAT pasisakė, kad "Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, visų pirma pažymi, kad pareiškėjas apie skundžiamą Sprendimą galimai buvo informuotas dviem būdais – išsiunčiant jam Sprendimą paštu ir paskelbiant Sprendimą NMA informaciniame portale https://portal.nma.lt. Pasisakydama dėl informavimo per NMA informacinį portalą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal Taisyklių 79 punktą pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos. Teisėjų kolegija nurodo, kad Taisyklių 72.7 papunktyje nustatyta, jog pareiškėjas pildydamas paraišką gali nurodyti papildomą vieną iš siūlomų (raštu, elektroniniu paštu, trumpąja žinute mobiliuoju telefonu) jo informavimo būdų apie paraiškos administravimo eigą. Nepriklausomai nuo pareiškėjo pasirinkto papildomo būdo, informacija apie pareiškėjo pateiktą paraišką pateikiama NMA informaciniame portale (https://portal.nma.lt). Taisyklių 82.12 papunktyje nustatyta, kad NMA, baigusi administruoti paraišką, informaciją apie pareiškėjui apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas skelbia Portale, o jei pareiškėjas pateikė pageidavimą būti informuotas kitu būdu, NMA apie jam pritaikytas sankcijas jį taip pat informuoja vienu iš būdų, numatytų taisyklių 82.1 papunktyje. Taigi, iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad pagrindinis informavimo būdas apie klaidas paraiškoje yra paskelbimas NMA informaciniame portale. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokią pareigą atsakovas įvykdė, 3 kartus paskelbdamas pranešimus apie klaidas pareiškėjo paraiškoje NMA informaciniame portale. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su ginčijamu Sprendimu jau 2017 m. rugpjūčio 14 d t. y. nuo pirmojo paskelbimo NMA informaciniame portale. Pažymėtina, kad terminas skundui paduoti yra akivaizdžiai praleistas, pareiškėjo argumentai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, susijusių su ginčijamo Sprendimo paskelbimo diena, vertinami kritiškai, nes iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad atsakovas pateikė visus reikiamus duomenis apie informacijos paskelbimą NMA informaciniame portale. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad konstatavus, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas per NMA informacinį portalą, nėra pagrindo nagrinėti aplinkybių, susijusių su pareiškėjo informavimu paštu.

• Administracinė byla Nr. eA-357-575/2019 sprendimas, kur LVAT pasisakė, kad „„<...> byloje neabejotinai įrodyta, kad tarp paraiškas pateikusių asmenų yra teisinis ir asmeninis ryšys, jie yra susiję asmenys. <...> pareiškėja ir kiti paminėti asmenys yra betarpiškai susiję, juos sieja tamprūs ekonominiai ryšiai, jie kaip atskiri ekonominiai vienetai neveikia, jie nėra savarankiški ūkio subjektai. M. K., R. K., Ž. K. ir R. K. pateiktas paraiškas sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, teisinis ir asmeninis ryšys. <...> Byloje įrodyta, kad iš esmės vienas projektas dirbtinai suskaidytas, tokiu būdu siekiant gauti didesnę paramos sumą. Neteisėta didelių paramos lėšų koncentracija „vienose rankose“ reikštų neefektyvų paramos panaudojimą, neatitinkantį Programos priemonės tikslų. <...> Byloje įrodyta, kad asmenys, žinodami ES ilgalaikius smulkių ūkių finansavimo principus, per keletą metų sąmoningais veiksmais sukūrė teisinę–ūkinę struktūrą, kurios tikslas yra piktnaudžiaujant gauti neteisėtą paramą“.“
• Administracinė byla Nr. eA-812-261/2018) sprendimas, kur LVAT pasisakė, kad „<...> tik nurodytu būdu užpildžius paraišką paramai gauti asmuo gali tikėtis, kad jo paraiška bus įvertinta ir dėl teisės į susietąją paramą už plotą. Neužpildžius paraiškos nurodytu būdu atsakovas pagrįstai įvertino pareiškėjos paraišką dėl kitų išmokų ir nevertino pareiškėjos teisės į papildomą paramą – susietosios paramos už plotą, kadangi toks paraiškos pildymas, kurį pateikė pareiškėja, iš esmės nepaneigė paraiškos turinio dėl kitų išmokų. Todėl atsakovas neturėjo pagrindo spręsti, kad paraiška užpildyta neteisingai ar su klaidomis.“